Žemiau pateikiami tinklapyje esantys straipsniai ir pasakojimai, surūšiuoti nuo naujausio iki vėliausio. Jei norite, konkrečią pasakojimų kategoriją galite pasirinkti iš kairėje esančio meniu. Pasakojimus apie išsipildžiusius sapnus rasite skyrelyje Sapnai.

• 2012-07-06 11:22:17
• Neįprastos žymės
• Niekad savo akimis nemačiau vaiduoklių, dvasių ar demonų. Niekad jais ir netikėjau. Visada buvau tos nuomonės, kad žmonės įsitikina kažkuo ir, tiesiog, pasąmonė sukuria vaizdus. Tačiau vieną naktį šis bei tas tikrai išgąsdino. Tą naktį likau miegoti sesers bute, nes jai teko išvykti darbo reikalais. O kaip tik prieš tai ji buvo pametusi vieną rinktinį buto raktų, tad nenorėjo palikti tuščio per naktį. Sesuo gyveno sename name (tuomet nuomotame), šalia geležinkelio bėgių.
• Komentarų: 161; Perskaitė: 12950.

• 2012-06-08 08:35:52
• Mirusi senelė patvirtino - anapusinis pasaulis yra
• Mano pasakojimas tiems, kurie nuolat mąsto, kas mūsų laukia po mirties... Prisipažinsiu, prieš keletą metų nuolat apie tai ir aš mąstydavau, sielodavausi - ar verta gyvenime stengtis kažko pasiekti, jeigu vis tiek viskas baigsis tuo pačiu - mirtimi. Atgulsime kapeliuose, kauleliai supus... Plačiau.
• Komentarų: 18; Perskaitė: 19168.

• 2012-05-19 13:04:28
• Kažkas keisto...
• Sveiki, norėčiau papasakoti gal gana keistus dalykus. Aš juos mačiau jau gan seniai, bet iš galvos dar neišeina. Tai papasakosiu keletą tokių pavyzdžių.
  Neatsimenu kada, bet su tėvu ėjome kažkur vidury dienos į parduotuve. Pažiūrėjau į žeme, žiūriu kažkoks pilkas mažas butelis nuriedėjo. Plačiau.
• Komentarų: 15; Perskaitė: 11914.

• 2012-02-22 18:19:35
• Siluetai
• Nežinau, kaip tai galiu pavadinti, bet aš, tiesiog matau siluetus įvairiausius - žmonių, gyvūnų (ypatingai kačių). Jie būna kelių spalvų (vienspalviai): raudoni, juodi ir balti. Jie labai dažnai man kažką pasako, pradedu rašyti įvairiausius rašinius, piešti neįtikėtinus vaizdus ir net matyti. Plačiau.
• Komentarų: 37; Perskaitė: 10970.

• 2012-02-18 23:55:34
• Šešėliai
• Prieš 20 metų gyvenau šeimyniniame bendrabutyje, turėjau pusantrų metų sūnų. Mes gyvenom didžiajam kambary, o mažasis buvo tuščias. Ten tuo tarpu niekas negyveno.
  Tai va, mano sūnus beveik kiekvieną naktį atsikeldavo ir visuomet savo lovelėje atsistodavo į vieną kampą ir baisiai verkdamas rodė į tą sienos kampą šaukdamas „buka-buka“. Plačiau.
• Komentarų: 0; Perskaitė: 0.