Prieš 20 metų gyvenau šeimyniniame bendrabutyje, turėjau pusantrų metų sūnų. Mes gyvenom didžiajam kambary, o mažasis buvo tuščias. Ten tuo tarpu niekas negyveno.

Tai va, mano sūnus beveik kiekvieną naktį atsikeldavo ir visuomet savo lovelėje atsistodavo į vieną kampą ir baisiai verkdamas rodė į tą sienos kampą šaukdamas „buka-buka“. Tai tęsėsi gal mėnesį.

Paskui nei iš šio, nei iš to atsisukdavo krano čiaupai ir pasipildavo vanduo. To mažojo kambario durys tai atsidarydavo, tai užsidarydavo. Girdėjosi žingsniai mūsų kambary. Viskas prasidėdavo iškart, kai tik išjungdavau televizorių bei šviesą ir vykdavo po 24 val. Jei televizorius būdavo įjungtas, viskas būdavo ramu.

Tai vyko tris naktis iš eilės. Trečią naktį aš nežinau kaip, bet pajutau, kad tas kažkas išėjo, nes ėjo žingsniai taip pro kambarį ir taip praėjo pro mūsų su vyru lovą ir nuėjo laukųjų durų link. Aš nežinau, kaip, bet supratau, kad to, kas čia vaikščiojo, trankė duris ir sukinėjo vandenį, daugiau nebebus. Taip ir buvo - mano vaikas nebešokinėdavo naktimis, jo niekas negąsdindavo.

Dabar mano sūnui bus 22 metai, bet vis tiek kažkas jam retsykiais pasirodo tokio mistiško. Vieną sykį, kai jam buvo 17-18 metų, jis su draugu buvo parke, sėdėjo ant suolo atramos ir matė, kaip kažkoks į žmogų panašus šešėlis praskriejo per tą suolą. Tas draugas nieko nematė, bet pastebėjo mano sūnaus baimę, tai, aišku, jis jam viską papasakojo.

Aš vedžiau jį pas mediumą, tai jis pasakė, kad ant mano sūnaus yra kažkokios trys sielos.

Mažeikiai.