Niekad savo akimis nemačiau vaiduoklių, dvasių ar demonų. Niekad jais ir netikėjau. Visada buvau tos nuomonės, kad žmonės įsitikina kažkuo ir, tiesiog, pasąmonė sukuria vaizdus. Tačiau vieną naktį šis bei tas tikrai išgąsdino.

Tą naktį likau miegoti sesers bute, nes jai teko išvykti darbo reikalais. O kaip tik prieš tai ji buvo pametusi vieną rinktinį buto raktų, tad nenorėjo palikti tuščio per naktį. Sesuo gyveno sename name (tuomet nuomotame), šalia geležinkelio bėgių.

Dar keletą mėnesių prieš tai sesuo vis užsimindavo apie keistai išsijunginėjantį televizorių ar užgęstančią šviesą, tačiau dėl namo amžiaus, aš vis sakydavau, kad netvarkingos elektros laidų jungtys, žaibavimas ir panašūs dalykai gali lemti tokius įvykius. Buvo minėjusi, kad kad grįžus ant spintelės padėdus mašinos rakelius rasdavo kur nors, kur pati niekad nesugalvotų padėt i(pvz. arbatos servizo rinkinio puodelyje, kuris stovi už stiklinių durų sekcijoje). Aš vis sakydavau: „tu ir išsiblaškius“.

Tą naktį užmigau ramiai ir greitai, kaip ir visada. Jokios baimės nejaučiau. Vidury nakties (negaliu pasakyti kiek laiko, nes į laikrodį nežiūrėjau), pabudau nuo sapno, kad kažkas griebė mane už rankos, aukštai ties pažastimi. Kai atmerkiau akis, dešinė ranka buvo po pagalve ant kurios miegojau, o kairė atmesta už nugaros. Manau, savęs kaip ir negalėjau griebti. Pusiau miegodama nusipurčiau, apsiverčiau ant kito šono ir leidausi toliau į miego karalystę.

Ryte prabudusi, besisukiodama prieš veidrodį, ant savo rankos pamačiau mėlynes. Keturios pailgos viena šalia kitos ir viena apvali, tarsi nykščio formos. Keisčiausia, kad nykščio anspaudas buvo išorinėje rankos pusėje, tad norint save susigriebti, reiktų beveik išsisukti riešą...

Sesei apie tai nepasakojau, nenorėjau išgąsdinti, nes nebuvau tikra. Paminėjau mamai, bet ji tik pečiais patraukė - mat mūsų šeimoje niekas paranormaliais reiškiniais netiki. Visa tai įvyko 2007 m. Istorija parašyti nutariau tik dėl to, kad visai seneniai po didelio pykčio protrūkio man pasirodė, lyg kažkas tiesė į mane ranką, lyg siektų mano stiklinės vandens. Tai, manau, buvo tik vaizdinis reiškinys, sukurtas tuo metu nervinės įtampos paveikto proto, tačiau tai priminė apie tą 2007-ųjų naktį.