Savižudybės ir eutanazija

Kiekvienas savižudybės atvejis yra išskirtinis.Ir teigti ,kad žudosi tik bailiai ,nereikėtų. Tikrai reikia
drąsos apsispręsti žengti tokį žingsnį.Prieš tai parašyti atsisveikinimo laišką ,paaiškinant ,kodėl taip
elgiesi. Bailys to nepadarytų .Dėl daugelio savižudybių esame kalti mes ,aplinkiniai ,kurie susigrie-
biam po visko .Žinoma negalima sakyti ,kad nėra bailių ,kurie neatsakingai iš gyvenimo ėmė ir kas
priklauso ,ir kas nepriklauso ,o kai reikia grąžinti kas ne tavo ,nėra iš kur.Taip ir užkrauna savo
neatsakingo gyvenimo naštą artimiesiems .Žinau vieną atvejį ,kai azartiškas žmogus iš trečio karto
užsidėjo ašutinį kaklaraištį .Pirmus du kartus pavykdavo nukabinti. Po antro karto jis pasakė ,kad
vistiek tai padarys ,nes jį vienaip ar kitaip padės į vietą ,nes ne su tais žmonemis reikalų turi.
Na ,o dėl autanazijos .Aš už tai. Mačiau nevieno artimo žmogaus kančias ,artinantis tai dienai.
Tikrai aš taip nenorėčiau išeiti iš gyvenimo.Jei gali išeiti pilname prote ,suprasdamas ,kad čia tavo
misija baigta ,valio ,lauksiu tos dienos ,kaip neišvengiamo fakto.Bet agonijos draskomas ir nieko
nesuprasdamas nenorėčiau išeiti.Sakyčiau ,jegu žmogus pats priįma tokį sprendimą ,atstovaujant
teisininkui ,medikui ,žinant medikų patvirtintas baigties išvadas ,niekas neturėtų prieštarauti tam
paskutiniam norui .Bet žinant mūsų žmogiškąją prigimtį , nedaugelis tam ryžtusi.

sutinku kad nedaug, bet apskritai gera būtų žinoti kad turi pasirinkimo laisvę...

Kadangi manau, kad gyvename savo, o ne kažkieno kito gyvenimą, juo labiau iš anksto nulemtą... Taigi norėčiau teigti, kad mes turime teisę pasirinkti kada mirti ir kaip mirti.

Laba diena visiems.
Pradedama sita tema negalvojau, kad tiek bus diskusiju. Dziugu, kad mes drasiai apie tai kalbame, nes visdelto zmones bijo kalbet sia tema. Tenka pripazint daugeliui tai tik budas atkreipt demesi i save: as padarysiu, as nejuokauju, daugiau nebegaliu vistiek niekam nereikalingas -kartaip taip ir lieka zodziais, kurie vercia artimuosius kenteti. Bet yra kita dalis zmoniu, kurie tyliai kencia, tyliai laukia, kol nebesugeba susitvarkyti su savo jausmais ir gyvenimu. Jie iseina patys tyliai ir nebyliai, palikdami artimiesiems daugybe klausimu kodel? kam to reikejo? Tik mes nevisada girdime tuos kuriems istikruju musu reikia. Pati patyriau visa sita ir puikiai tai suprantu, zmogus apimtas sielvarto ir skausmo nevisada suvokia ka daro...
Eutanazija, kad ir kaip butu skausminga ji tikrai yra reikalinga. Taip sunku priimt sprendimus, tai beproto skausminga: suvokti, apsispresti, susitaikyti. Bet tai yra butina, tai neisvengiamai reikalinga. Nekalbekim apie gyvunus. Pakalbekim apie naujagimius, kurie gimsta be smegenu zieves ir jie negali nei kvepuoti, nei valgyti, nei verkti, jie niekada neuzaugs, ju gyvybe tik aparatai. Tokiu atveju yra tikrai daug...

As pries kelis metus norejau zudytis... Labai visko daug susikaupe, kad beveik neislaikiau,bet nutariau palaukti gal bus geriau pasikalbejau su drauge... Ir po keliu savaiciu su drauges palaikymu viskas susitvarke ir grizo i savo vezias... Tad noriu pasakyti,kad jei kas galvos apie savizudybe gerai pagalvokite ir pasikalbekite su kuo nors gal po to bus geriau... Neskubekite to daryti....
Dabar kaip apie tai pagalvoju tai net juokas paima... Dabar dziaugiuosi kiekviena gyvenimo minute ir net negalvoju, kad reiktu ji nutraukti.

Suprantu kai kalbate kad nereikia beksti nuo nesekmiu nelaimiu...Bet ka daryt kai padarai pati tokiu klaidu kad nezinai kur dingt is gedos,negali pasipasakoti nei mamai negali paklaust patarimo kaip tokioj situacijoj elgtis?...Kai aplamai ner kam pasiguost tokiu kaip draugu isvis nera...ir kai po vienos dideles klaidos atsiranda kita dar kita ir t.t kai negali pasitiketi nei vienu zmogumi, nes atrodo visi tave isduoda.Jei galit atsakykit i siuos klausimus?

Ingutee, tokio dalyko, kaip negalejimas issipasakot tevams, nebuna, nebent neturi ju ir gyveni prieglaudoje, o ir tada yra iseitis - aukletojos. Buna tik baime issipasakot. Savyje visko uzgniauzimas priveda tik iki psichologiniu ligu ir priepoliu, kaip kad sizofrenija. Zmogus neturi draugu? Na ir kas!?! Bus ju dar, bus... Reik surast tiksla del ko gyveni, detaliai isivaizduot ko nori is gyvenimo ir pasinert i saves tobulinima, nes be praktikos nebus ir gyvenimo. Zinoma psichologiskai nestabiliam zmogui saves tobulinimas psichologiniu ir moksliniu atzvilgiu bus 5485389 kartus sunkesnis, nei paprastam zmogui, bet pasekmes vertos prakaito. Zmogus, susidures su didziausiais sunkumais, isauga i stipria asmenybe, susiformuoja baisiai stiprus charakteris, atsparumas stresams, gilus suvokimas. Na, o jei zmogus pasiduoda savo silpnumui...tai...nusizudo arba tampa psichu :D .