Manau, daug kas tiki, kad sapnai pildosi. O kadangi man tai itin didelė intuicija, todėl ir parašysiu.

Visa tai įvyko prieš berots 6 metus. Tada pirmą kartą sapnavau tokį sapną: tiesiog, sėdžiu dantisto kabinete - aplink gelsvos, bet blankios sienos, viską mačiau lyg per rūką ir man dantistas ruošėsi traukti krūminį dantį. Paėmė tas reples, ir sako - "jau". Visiškai nieko nepajutau - atrodė, kad tas dantis padėtas būtų kaip ant lėkštutės. Toliau sapnas nutrūko.

Ryte, apie tą sapną net negalvojau, visgi, kaip sakiau, sapnavau jį pirmą kartą. Tiesą sakant, buvau net pamiršusi apie jį.

Namie tą dieną buvau su tėčiu. Neatsimenu ką veikėm, bet jam kažkas skambino, net dėmesio nekreipiau. Atsimenu, kaip einu į koridorių, o tėtis kaip nujausdamas sako man - "nesapnavai, kad traukė dantis ir neskaudėjo?" Aš stoviu šoke, nieko nebuvau jam apie tai sakius. Šaltas prakaitas išpylė, net nejauku rimtai pasidarė, sakau - "sapnavau, o iš kur tu žinai?" Jis man sako - pusbrolis mano mirė, širdis sustojo naktį ligoninėj. Abu stovim išsigandę. Po to sako man: "žinai dėl ko klausiau, ar tokio sapno nesapnavai? Dėl to, kad tas sapnas, kiek žinau, tai visada išsipildo, dėl mirties."

Labai persigandau, ir po kelerių metų teko vėl susapnuoti panašius sapnus. Irgi išsipildė, gavom žinią šeimai, kad mirė. Tačiau esu dėkinga, kad nepasiėmė mano giminių, o, tiesiog, šeimos pažįstamus. Nors tai yra vistiek labai baisu.

Beje, dauguma mano sapnų pildosi, todėl labai tikiu jais.