Balsas - išdavikas

Beje, vaikai kaip tik geriau, nei suaugusieji moka pajausti ypatingas pašnekovo balso nateles, kurios sufleruoja, ar jis yra geranoriškai nusiteikęs ir atviras bendravimui. Ir daro jie tai intuityviai, neatlikdami sudėtingos analizės, kadangi dauguma tipinių reakcijų į įvairias garsų rūšis jau glūdi mūsų pasąmonėje.

• Taip, pavyzdžiui, aukšti garsai su spiegiančiomis natomis, nepriklausomai nuo situacijos, kelia aplinkiniams pavojų ir diskomfortą bendraujant, norą greičiau atsikratyti to, kuris skleidžia tokius garsus.
• Aukšto balso savininkams sunkiau, nei kitiems Įgyti žmonių pasitikėjimą. Juk plonas balsas asocijuojasi su jaunyste, nepatyrimu ar infantilumu.
• Žemi balsai, ypač vyriški, yra labiau patrauklūs. Jų savininkai, žinoma, kelia pasitikėjimą ir simpatiją. Ir ne atsitiktinai: žemą balsą iš dalies nulemia didelis vyriškų lytinių hormonų, atsakingų už seksualinį temperamentą, kiekis organizme.
• Žemas moteriškų balsų tembras taip pat susijęs su hormonų kiekiu, ir dama, kalbanti žemu krūtininiu balsu, atrodo patraukli, ypač priešingos lyties atstovams. Bet nereikia tokio balso painioti su gergždžiančiu, kimiu, nekeliančiu bendraujančiam teigiamų emocijų.
• Stiprus balsas (užtenka padidinti garsą tik pusę decibelo) iškart klausytojams sukelia pasitikėjimą kalbančiuoju. Pasąmonėje jau jis atrodo autoritetingas, mokantis „vadovauti paradui".
• „Vaikiški" balsai vienu metu ir patrauklūs, ir neperspektyvūs. Patrauklūs todėl, kad kelia aplinkinių pasitikėjimą (ar galima tikėtis rimtos šunybės iš naivaus vaiko?!). O „neperspektyvumas" atsiranda dėl to, kad, deja, i vaikus retai kas žiūri rimtai ir juo labiau skiria juos į vadovaujančius postus.
• Tyliu balsu paprastai kalba su tais, kuriais ypač pasitiki. Beje, specialiai sumažintas garsas gali reikšti ir tai, kad jūsų pašnekovas ruošiasi jumis manipuliuoti, todėl būkite atsargūs!

Pokalbio klavyras

Tapti maloniu pašnekovu galima sąmoningai kontroliuojant savo kalbos tempą ir plastiškumą, balso garsumo ir aukščio virpesius. Štai kelios svarbiausios taisyklės tiems, kas nori pasiekti sėkmės oratoriniame mene.

• Atminkite, nėra taip svarbu, ką jūs sakote, svarbiau — kaip tai sakote. Juk patys žodžiai tik 7 procentais gali paveikti tai, kaip jūsų pašnekovas reaguos į pasakytus žodžius. O štai intonacija turi įtakos beveik 40 procentų. Jeigu jums reikia pranešti kažką nemalonaus, kartu išvengiant ir negatyvios reakcijos, sakykite tai ramiu lygiu tonu, su šiokiu tokiu įkvėpimu. Pakankamai greitai, bet aiškiai ir tvirtai artikuliuodami. O pati džiaugsmingiausia naujiena gali tapti visai nepatraukli dėl liūdno tono ir blankaus balso, pritylančio kiekvieno sakinio pabaigoje.
• Beje, ar jūs žinote, kad „greičio režimas" svarbus ne tik važiuojant autotransportu, bet ir pokalbio metu? 125 — 190 žodžių per minutę laikoma vidutiniu kalbos tempu. Jeigu greitį padidinsite iki 200 — 220 žodžių per minutę, jūsų žodžiai skambės patikimiau. Bet jeigu jūs peržengsite 250 žodžių per minutę ribą, jus greičiausiai palaikys nenuoširdžiu žmogumi.
• Atminkite, kad geriausią įspūdį pašnekovui palieka švelni kalba (bet ne monotoniška, būdinga sugniuždytiems, nepasitikintiems savimi žmonėms). O štai telegrafinis bendravimo stilius arba trūkinėjančios frazės „praneš" tiems, kas jūsų klauso, kad jūs arba nelabai tikite tuo, ką sakote, arba esate paveiktas emocijų.
• Nepasiduokite jums nebūdingoms aukštoms natoms. Tai iškart išduos pašnekovui jūsų jaudulį ir net baimę.
• Bendraudami su jums svarbiu žmogumi, pasistenkite numalšinti norą purkštauti, prunkšti, šaipytis, nes šie garsai parodo panieką. Tokį patį įspūdį palieka ir neartikuliuojama kalba.

Kvėpavimo stiliai

Tuo atveju, jeigu jūsų bandymai pažinti iš balso pašnekovų charakterį ir ketinimus iš pradžių neduoda tinkamų rezultatų, pasinaudokite papildoma „matavimų skale" — išanalizuokite kalbančiojo kvėpavimo stilių. Informacijos apmąstymui gausite žymiai daugiau.

• Paprastai, lygiai, ritmingai kvėpuoja pasitikintis savimi žmogus. Didelė tikimybė, kad jis — iš prigimties optimistas.
• Triukšmingai kvėpuoja ir šniokščia įsitempę, uždari žmonės. Jie linkę visur matyti piktus kėslus ir labai mėgsta atkakliai ginti savo nuomonę.
• Staigiai įkvepia ir iškvepia dažniausiai tie, kas turi mažai kantrybės. Tokį žmogų išvesti iš pusiausvyros labai lengva, bet vargu ar verta rizikuoti: nekantrūs žmonės nemoka laikyti liežuvio už dantų.