Sveiki, papasakosiu, kas man atsitiko. Kaip ir kiekvieną dieną, susitikau su draugais. Nežinojome, ką veikti, taigi viena draugė pasiūlė nueiti į netoliese esančią tuščią sanatoriją. Ji jau seniai uždaryta. Dėl įdomumo ir neturėjimo, ką veikti, nuėjome. Jau seniai sklido gandai, kad ten vaidenasi... Nuėjom ir stovėdami prie sanatorijos galvojam, kaip čia patekti į vidų. Viena draugė priėjo prie manęs ir klausia, ar aš nieko negirdžiu. Mano atsakymas buvo neigiamas, taigi ji visiems pasiūlė pasiklausyti. Nutilom. Girdim kažkokia mergaitė dainuoja. Visi susižvalgėm – aplinkui nieko nebuvo, tik mes. Nutarėme eiti į vidų pasižiūrėti, kas taip juokauja. Radome gaisrininkų kopėčias. Užlipome į antrą aukštą. Didelė salė, aidas. Girdisi, kaip kažkur kažkas laša. Šiurpuliukai per kūną nueina vien apie tą garsą pagalvojus... Dainavimo nesigirdi. Einame toliau. Trečiame aukšte buvo berniukų palatos, tai pasiūlėme vaikinams ten nueiti, o mes pasilikome antrame aukšte. Po kelių minučių vaikinai šaukdami ir bėgdami pardūmė į apačią. Nieko nepasakoję, jie išbėgo iš sanatorijos ir mus paliko. Na ką, reikia išsiaiškinti, kas ten buvo.

Lipau pirma. Užlipusi nieko įtartino nepastebėjau. Atėjo kitos. Rūta aplenkė mane ir pradėjo klykauti: „ei jūs dvasios... nebijau aš jūsų“ ir t.t. Tik mane perdvelkė šaltis, pasidarė bloga. Ėjau prie išdaužto lango, nes truko oro. Tik staiga didelis skausmas persmelkė mane, stiklas susmigo į kojos pėdą. Parkritau ant žemės... Draugės pripuolė. Man sukosi galva ir net nejausdama praradau sąmonę. Atsipeikėjau ligoninėje. Aišku buvo ir policija – turėjom kiekvienas sumokėti kažkiek pinigų (nepamenu kiek, juk ne aš mokėjau). Mokėti reikėjo dėl to, nes ten buvo privati valda.

Ačiū Dievui, kad viskas baigėsi gerai ir aš likau gyva. Dabar pradėjau labai tikėti į Dievą. Taip pat nesiveliu į reikalus su dvasiomis. Tegu Dievas Jums visada padeda, kaip padėjo ir man.