Tai nutiko per Vėlines. Tiksliau per jų vakarą. Tada į svečius buvo atvažiavęs krikštatėvis su savo žmona.

Mes visi sėdėjom už stalo, valgėm. Kadangi buvo svečių ir visus reikėjo kažkur paguldyti, todėl tėtis atsigulė ant sofos, už kurios buvo pastatytas kiek įskilęs, per visą lovos ilgį besitęsiantis, veidrodis. Tėtis kaipmat užmigo ir miegojo labai ramiai, kaip ir visuomet. Mes visi dar sėdėjom prie stalo, o mažesnieji jau ruošėsi gulti.

Pas mus jau kelis betus gyveno kalytė (pekinų veislės) ir ji visiškai netikėtu momentu priėjusi prie sofoje miegančio tėčio pradėjo loti. Mes pamanėme jog išgirdo lojant kitus šunis ar ką panašaus ir pradėjom ją raminti. Kuo toliau, tuo labiau ji pradėjo nerimauti, inkšti, loti.

Staiga ramutėliai miegojęs tėtis pradėjo muistytis, nerimauti, kažką murmėti per sapnus. O šuo išvis pašėlo-jis lėtai traukdamasis lojo vis garsiau. Mes nesuvokėm ko griebtis. Tėtis pradėjo mosikuoti rankomis, lyg kažkam smūgiuotu. Mama pribėgo ir bandė ji žadinti, bet tas net negirdėjo jos, ir kažką veblendamas pašėlo. Netikėtai per miegus atsisėdo ir kumščiu pradėjo daužyti už sofos stovintį veidrodį. Mama griebė iš sekcijos stovintį švęsta vandenį ir apipylė tėčiui veidą, taip pat pataikydama jam į burną. Kad ir kaip būtų keista, atsigulė ir vėl ramiai miegojo, o šuo nutilo... Liko tik už sofos sudaužytas veidrodis.

Ir ką apie tai manote?