nenoreciau to pati patirti ir nelinkeciau kitiems...

nenoreciau to pati patirti ir nelinkeciau kitiems...

idomu, bet deja uzsiemu tuo.

be to sielos , kurios klaidzioja po musu isorini pasauli ir negaki rasti isejimo i savaji , tai daugiausia buve zmones-savizudziai. daugiausia tiketina, kad savizudziai sirgo depresija, psichologinemis ar psichinemis ligomis. tai va, pagalvokite, issikviete psichiskai nesveika dvasia, tikrai nepavyks pabendrauti su ja normaliai. cha. juokauju

be to dvasias galima issisaukti ir su jomis bendrauti mintimis, bet tai gali padaryti tie zmones , kurie turi ir antraji regejima

Nepaaiškinami dalykai ligoninėje Man išoperavo polypus. Turėsiu gulėti ligoninėj, kol viskas sugis. Prie manęs sėdi dėdė. Sėdi ir glosto įdegusia ranka mano tamsiaplaukią galvą. Po operacijos mane labai troškino, taigi, jis su šlapia vata tepė man lūpas. Daug apie ką kalbėjomės, labai daug su juo bendravom. Jis su teta buvo man artimiausi žmonės pasaulyje. Taigi, nepajutom, kaip atlėkė vakaras. Dėdė juk nesėdės prie manęs per visą naktį. Taigi, pakilo, palinkėjo saldžių sapnų. Tada liūdnai išpėdino iš mano palatos. Palatoje likau visiškai viena. Per kūna ėjo šiurpuliai. Viena visada jaučiuosi kažkaip nesaugiai, baugiai. Ir staiga – nepatikėsit – pūstelėjo ledinis vėjas! O langai visur buvo uždarinėti. Kaip reikiant nusigandau ir palindau visa po kaldra. Nosį pakuteno gendančio maisto dvokas. Paskui jis išgaravo. Buvo labai nejauku. Kad nors dar kas būtų su manim palatoj... Keista – šių dalykų nebuvo dėdei esant šalia. Paskui į langą pasigirdo barškinimas. Atsigręžus išvydau ryškų šviesos žybsnį. Tai perpildė mano kantrybės taurę. Užsimerkiau ir iš visos gerklės ėmiau klykti ,,sesele!” Seselė atlėkė ir suleido skaudžią adatą į šlaunį. Mano žodžiais ji niatikėjo. Kad ir kaip stengiausi jai perpasakoti tai, ką mačiau ir jutau, veltui. Taigi visą savaitę kažkas tokio vis įvykdavo. Pagaliau viską papasakojau dėdei su teta. Tie įkišo seselei vyno butelį ir atsiėmė mane.

netikiu kad liko po karo granatas xDDjai butu tai jau seniai kazkas surastu xDD

man visada nera ka veikti bet as viena karta dariau eksperimenta nemie tai ma ziauriai patiko reikia is krano vandens ipilt indu ploviklio ir sumaisyt paskui paiimt siaudeli jeigu neturite tai padarykite patis labai lengva patikekit manimi

Kvėpavimas, tai tam tikras šnabždesys, bandymas kažką pasakyti iškvėpiant, bet vis nepavyksta. Jie gali kalbėti, bet labai tyliai, o kartais ir garsiai, bet sakinių nuolaužom, trumpais žodžiais. Tai ką tu papasakojai, ir tai, kad pajutai kažką baisaus ir labai pikto, tai gali būti to paties vyro pyktis, pagieža, pavydas. Atmink, kad tai yra žmonės, tik be kūno. Gali išvaryti, jei panorėsit ir be jokių kunigų. Tereikia susėsti visai šeimai prie stalo ir garsiai paaiškinti tai sielai, kad ji šiame name yra nepageidaujama, kad ji jus gąsdina ir trikdo romų gyvenimą, kad tai dabar yra jūsų namai ir ji turi juos palikti. Jis yra liūdnas ir piktas, bet kažką labai pikto padaryti negali. Jei šeimoje auga mažametis, tai dvasia gali prie jo "prilipti", gąsdinti jį tol, kol jūs neišsikraustysite. Blogai, kai vaikai kenčia nuo tokių dalykų, nes jie nesupranta ir jų psichiką labai lengva sužaloti, kai kurios dvasios tuo naudojasi, jei mato, kad suaugusieji nerodo didelio dėmesio ar baimės jai. Bandykite kolkas gražiuoju, kaip ir sakiau, jei nepadės. Kvieskite kunigą. Beje, norėjau pasiteirauti, o kur dažniausiai pasireiškia tie visi bildenimai? Kurioje namo dalyje, ar kambaryje yra "karščiausias taškas" ? Tavo kambaryje? Ten kadaise, galėjo būti to vyro miegamasis. Nuo ten ir pradėkite, susėskite ir mėginkite išprašyti. Tas vyras nepiktas, jis pasimetęs ir nesupranta, kas su juo darosi. Parašyk, kaip sekėsi. Sėkmės!

BUVO ZIAURIAI SIURPU.RRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRR

buvo labai siurpu. baisu baisu baisu baisuuuuuuuuuuuuuuuuuu

na as TIKRAI tikiu tavo pasakojimu o tuo labiau kad pati su panasiais dalykais gyvenu tai zinau kad labai nemalonu nors mano visi seimos nariai irgi tai zino nors negaliu net apsakyti sito jausmo kai ka nors jauti uz nugaros

zinok kad ir kaip butu keista as tavim lb tikiu. pati nesu susidurusi su dvasiomis bet esu pasinesus ant magijos, mistikos ir pan todel ir tikiu. bet tavo vietoj tjai as ziauriai bijociau:) bemieges naktys tikrai kankintu:). as tai gal patarciau surengt spiritizmo seanca. gal galetum pasikviesti tas dvasias ir suteikt joms ramybe tai gal jos pagaliau iskeliautu ir paliktu jus ramybej. bet neuztikrinu kad suveiks:) bet tavo vietoj imciausi kokiu priemoniu nes man tai butu tiktai baisu miegoti su dvasiomis. galiausiai galit pasikviest kuniga kad namus apsventintu, girdejau kad veikia

As seniai domiuosi dvasiniu gyvenimu ir, kaip ir daugelis, esu isbandziusi ivairiu bendravimo su dvasiomis budus. Ir ant lapo raides susirasem raides, ir mano ranka kazkas vedziojo rasant, ir garsai vaidenosi... Taip bendraujant viene karta supratau, kad pradejau bendrauti su dviem dvasinem jegom, kuriu viena mane gasdino, kad greitai zusiu, o kita,kaip supratau, galingesne dvasia raso (kaip minejau, vedziojant mano ranka), kad "tu zaidi su ugnimi". Klausiu, kodel (klausimus uzdavinejau mintyse). Sako: "zmonems uzdrausta bendrauti su dvasiomis". Tada klausiu, kas uzdraude? Atsakymas: Dievas. Klausiu, ar yra Dievas? Atsakymas: zinoma, yra, ir daugiau niekada nebeimk rasiklio ir tuoj pat nutrauk visus bendravimus! O mane taip traukdavo, taip noredavosi, kad tiesiog radusi laisva minute imdavau rasikli ir popieriaus, kad vel galeciau pabendrauti. Tada sakau: "kad man labai idomu ir labai noriu". Tada toji dvasia parase: "tu tik neimk, o nora bendrauti as tau padesiu nuslopinti". Taip ir padariau. Nuo tada prasidejo visokie garsai: skambuciai i dutis (uz ju, aisku, nieko nebuvo), keisti garsai kambariuose ir t.t. Tada tikrai pradejau ieskoti Dievo. Ir tik ji suradusi supratau, ka reiskia bendrauti su dvasiomis, t.y. su demonais, kurie tikrai gali tave nugalabyti tiek protiskai, tiek fiziskai. Niekada to nedarykite, nes pasekmes bus neisvengiamos!

Pasakojimas gal ir ytikinamas,bet ir vienas dalykas kuris man uzkliuvo ir buvo gan juokingas :D.Kai tu pasakojai apie ta seima kuri gyveno anksciau tame name ir tas tevas sirgo kazkokia liga kur "krito mesos gabalai" :D :D :D

as ir tikiu tokiais dalykais kad man butu taip nutike

Pilnai tikiu apie tai,ka pasakoji.Pries pora menesiu zuvo mano mylimas zmogus...nezinojau ,neradau vietos...kaip isgyventi geliancia sirdgela?...esu katalike,visada tikejau kad Dievas yra,taciau ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas?kaip nenutraukti rysio su anapilin isejusiu zmogum?...ir knygyne visai atsitiktinai uzkliuvo akis uz knygos-"Gyvenimas anapus".Pradejau skaityti-as ja tiesiog suvalgiau kaip sakoma.Tai moters aiskiareges parasyta knyga,ji tai praktikuoja jau 50 metu.Isties ten radau daug atsakymu,ir radau nusiraminima...Zinoma,zmogus tiki tuo,kuo nori tiketi,bet patikekit,sunkiu gyvenimo periodu-tai balzamas sielai.Manau kad anapusinis gyvenimas egzistuoja,o zemeje mes esame trumpalaikiai sveciai...siela yra amzina,ji nemirsta,o musu mylimi zmones iskeliave i TEN mus daznai aplanko ir nebijokit ju-jie jus zemeje saugo...

sita istorija tikiu man pries tai kaip pasakojai, kad kaska jautei uz nugaros man taip labai daznai buna esu ipratusi bet ta jausma zinau ...nekoks

su kwepavimu man irgi buvo, buvau vienas namuose, ir kazkas kvepavo, o as net kvapa sulaikes klausiausi

o jezau...baisu labai as labai bijau siu dalyku..

tj ir papasakok daugiau! ziauriai idomu!!

suprantu tave, manau kad tavo mociute amzinatelsi yra tavo angelas ji tave ir apsaugojo nuo blogu dvasiu... laikykis buk stipri

Rašyk man, mute1471-skype :)

ooo

Geras. O ar negali but kad tam name kaskas seniai dvasias kviete ?

Viskas labai suprantama. Panaši istorija yra ir su mano močiūtės namu, sapnuoju daug įdomių sapnų ir prašaujančių kas vyksta su juo, ar jis parduodamas, ar ji lankomas ir pan. Tik tame name nuo močiūtės mirties niekas negali gyventi, jame kalba "kaimiečiai" vaidenasi, bet kodėl vaidenasi aš irgi gal būt spėju ir žinau, kodėl. Prieš parduodant namą (mano nenorui), aš giliai širdyje mirusios paprašiau, kad ji čia nieko neįsileistų apart manęs. Kai važiuoju pro šalį, visuomet užvažiuoju į namą apaugusį iki stogo žolėmis, įeinu ir jaučiu ji name, viskas gerai, ji laukia manęs sugrįžtant, o aš laukiu kol tas namas man sugrįž. Įdomu kodėl jo neįsigiju, o gi jo vertė ne vienas milijonas, taigi laukiu kol tapsiu milijonierė :)

siurpoka. ir as tikiu tokiais dalykais.

Rašyk,rašyk daugiau.. Man labai įdomu. Man pačiai yra vaidenesi..bet dažniausiai taip būna po baisių istorijų pasakojimų..

skaitau komentarus ir tikrai matau neblogu patarimu. gal kiek pasikartosiu, bet melskis, prasyk mociutes apsaugos, nes tai ka jautei kaip "gera" butybe, turbut ir buvo ji. mazai informacijos apie tai kas vyksta, bet galima susidaryt vaizda, kad name yra kelios dvasios. idomu kokiu jos turi tikslu. beje kai kuriuose namuose, jei nepadedavo sventinimas ar kitokios apeigos, juos tiesiog nugriaudavo iki pamatu, ir pastatydavo naujus.tik taip galima atsikratyti neigiamos energijos pertekliaus, ypac blogai yra tai, kad anksciau ten buvo skerdykla - isivaizduot galima kiek baimes ir skausmo saugo tos sienos - juk buvo zudomi gyvuliai, kurie irgi viska jaucia..

na baisu baisu