Norit tikėkit, norit ne, bet tai buvo iš tikrųjų. Tuo metu gyvenau pas tetą sename name. Visą vasarą aš ją slaugiau, nes ji labai sirgo. Kiekvieną dieną jį man sakydavo, kad mirs. Bet aš tik tylėdavau.

Vieną šaltą rugpjūčio dieną ji mirė. Nuo tada prasidėjo keisti dalykai. Namas liko man, kadangi giminių daugiau neturėjau. Taigi pasilikau jame gyventi. Naktimis nemiegodavau, nes palėpėje kažkas būdavo. Girdėdavau žingsnius, aimanojimą, daiktai judėdavo, krisdavo ir duždavo porcelianinės statulėlės. Ir taip gyvenau beveik dvi savaites. Bet kartą pabudau kokią dvyliktą nakties ir pamačiau, kaip baltas šešėlis sklando po kambarį. Aš iš to išgąsčio net išsižiojau ir kai tyliai pasakiau „vaiduoklis“, šmėkla atsisuko į mane. Ji buvo permatoma, kaip dūmai. Iškart supratau, kad tai mano tetos vėlė. Kitą dieną užsakiau mišias ir po to pardaviau namą, nes ten man buvo nejauku.