Man buvo tas pats tik kitaip mirė gerbiu ir tavo pasakojima

Mhhh... labai liūdna istorija, užuojauta...

liudna istorija:( nenoreciau kad ir man taip butu

nagaliu nustot verkt..liūna begalo :((

kaip liudna

as pilnai tai suprantu,nes ir man taip buvo,as buvau airijoje ir daznai susiskambindavau su mociute,o ji paskutiniu metu vis klause ar mes susitiksim?! ir man gavosi neplanuota kelione i lietuva,tai papuoliau tiesei i ligonine pas jos,ji jau buvo kaip ne sava,toks jausmas,kad dusele iskeliavus o liko tik kunas,ji nustebus paklause ar mano vaikas gryzo! tai joos buvo paskutinis sakinys. Taip pagalvojus supratau Ji lauke manes...

Kad ir kaip būtų keista man atsitiko panašus dalykas.Prieš 3 metus mirė mano močiutė.per Kalėdas.Prieš pusę metų jai buvo išoperuotas vėžys,bet po kiek laiko sužinojau,kad jis atsinaujino ir dar kažkokių dalykų priaugo net pavadinimo neatsimenu.Ji buvo man pati brangiausa močiutė.Ji buvo visiems gera,net mano seneliui kuris grįždavo namo girtas,ji padėdavo jam visda,todėl dar ilgai sevęs klausiau kodėl?

Nesenai mire ir mano mociute,sapnavosi man jau tris ar 4kartus,paskutini karta tokia linksma,sypsojosi.Siaip ir as tikiu ,kad yra kazkokie dalykai,kurie mums gyviesiems protu nesuvokiami.Ypac pradejau tiket po vieno nutikimo,kai atsitiktinai is pazistamos siuzinojau apie savo buvusio vaikino zuti.Po kazkiek laiko uzejo toks noras aplankyt jo kapa,bet nezinojau kur jis yra ir lapkricio 1 aplankius savo artimuju kapus eidama kapinese pajutau,kad man reikia atsisukti i viena puse,pajutau taip stipriai,kap kas man pirstu butu parodes.Ir nusterau,ziuriu jo kapas,jo vardas,pavarde...Nemoku apsakyt to jausmo.Koks sansas didziulese Klaipedos Lebartu kapinese pamatyti butent ta kapa???Dar vienas nutikimas buvo,po savo pubroloio mirties sapnavau,kad ji,kad atejo pas mane ir paima man uz rankos,o as taip bijau ir sakau jam buk geras paleisk,nes jo ranka buvo labai salta,pries jo mirti mes buvom apsipyke,nezinau ka tai reiskia,ar jis atejo pas mane susitaikyti ar ka reiskia,bet zinau,kazkas yra,kazkas siuncia mums zenklus is ten...Dar toks keistas nutikimas,susapnavau sapna,kad 9aukste gaisras ir juodus dumus,po keliu dienu lifte ziuriu rastelis,kad 9aukste rastas pamestas juodas kaciukas,per daug nekreipiau demesio,kol viena diena griztant namo tas kaciukas neuzsikore tiesiai ant manes,teko priimti,isisaiskinau,kad tai katyte,dabar auginu isdykele.Ir galvok zmogus kaip nori,ar cia sutapimas ar kas...:)

...patikėk ateis diena ir pagalbos sulauksi...senelė nėra toli...

zinok, mano mama taip pat turi gera nuojauta. Kartais mane gasdina, net bijau kazka blogo daryt ar to ko man nederetu daryt nes kazkaip ji viska nujaucia ir klausineja klausimu visokiu..Dar buna kad sapnuoja kazka ir po kiek laiko issipildo..Vis pasakoja ka susapnavo, o as negaliu klausyt.. juokais ja Ragana vadinu, bet istikro tai zmogus su tokia nuojauta yra WOW.. pati kartais noreciau turet toki " 6th sence "

Tave mociute labai myli. Tiesiog net nezinau ka parasyti...Jis istesejo savo pazada ir dar karta irode kaip tave MYLI...

o kaimynei, tai kam skleisti negiamas mintis. Kaip ten buvo zinoma jei o ne mum, istorija yra ne apie tai kiek pykosi kiek ne.Gal kanors gero galit parasyt? ;)

Nuostabu.... Tu tikrai turi sugebejimu nuspeti/nujausti, kas bus. As tave puikiai suprantu, nes man taip pat yra, tik tai supratau kitokiom aplinkybem. Man reikia uzduot klausimus ir tada gaunu atsakyma. Idomu keik pasikeitei nuo paskutinio parasymo cia, bet jei visdar jauti tokius dalykus, butu idomu pasneket apie tai... Del avarijos, gali buti kaip "thespellofcharm" pasake arba, kad tikrai viduje buvai supykusi ant mamos ir issiuntei savo minciu signala i visata. tai sugryzo po laiko. Na,kaip bebutu, tikrai idomu butu su kazkiu panasium zmogum pabendraut... pasidalint patirtim..

Na neviskas sitoje istorijoje apie meile mociutei yra tiesa. Mociute daug prisikentejo nuo mylimosios anukeles.Pritariu Adui tikrai, kad gaila mociutes.

liudna istorija...isivaizduoju kaip tau sunku...teko ta isgyventi

Niekada nesu pati susidurusi su nepaaiskinamais reiskiniais, bet tuo tikiu.

nenoras,nepalinkejimas.o greiciau nuojauta paversta i mintis :(

atsargiau su norais;)

aciu uz labai mielus sildancius komentarus. kartais vis dar pagalvoju kad visa tai buvo tik sutapimas, bet viskas buvo per daug stebuklinga kad butu paprastas sutapimas ir ta nuojauta buvo tokia stipri net nemoku paaiskinti. po to karto pastebejau kad kazkas ipatingo nutiko su mano nuojauta. negaliu pasakyti kad galiu nujausti koks bilietelis atnes milijona ar kam kada teks mirti. bet buvo nutike tokiu neitiketinu nutikimu ir nuojauta manes neapgavo man svarbiausiais gyvenimo klausimais. placiai nepasakosiu bet taip nutiko kad mano mylimas vaikinas pradejo mane apgaudineti,meluoti.ir pirmas nuojautos pasireiskimas buvo kai nei is sio nei is to jauciau kad reikia patikrinti jo mobiluji telefona nors anksciau niekada netikrindavau. ir stai tau,susirasynejo su mergina,siuntinejosi erotinemis nuotraukomis.tai buvo jo visu apgavysciu pradzia.po to visad nutuokiau kad pvz jis susikures pazinciu puslapius flirtuoja su kitom taip ir buvo. nujutau kada jis buna klube ka ten daro,is draugiu suzinota informacija pasitvirtino.arba kai sakydavo jog bus namie,jutau jog klube arba su kita.kai sake jog istikimas ,jutau jog kitos glebyje , kada meluoja jutau ir viska viska jutau viskas pasitvirtino.ji visad stebindavo mano tokie nuojautos papasakojimai ,neigdavo visada ispradziu bet isaiskejus tiesai pripazindavo kad tai kazkas neitiketino kad be detektyvu tiek daug pati visko zinojau. dar keistas nutikimas: po to kai mociute mire mama gavo viska,pinigus,buta po jos mirties ir man tai tikrai netrugde,nes man pinigai 0 verti,kad tik mylima zmogu kas grazintu... bet mamai matyt is sazines grauzaties kad ji zinojo jog mociute labiausiai mylejo mane nes as ja labiausiai rupindavausi.mama zinojo apie jos ketinimus man viska uzrasyti greitu laiku,bet taip ir nebespejo,norejo kad tie pinigeliai man padetu gyvenimo pradziai,to ji labai norejo,visom kaimynem visiem tai pasakodavo,as kaip ir priesindavausi tam nes nenorejau galvoti apie tokius dalykus,svarbu kad ji gyva.tai matyt mamai paranoja uzejo ir pradejo del visu tu piniugu su manim kivircus provokuoti ir tai buvo paskutinis musu visu barniu lasas. po kiek laiko pradejau su ja nebebendrauti nes nepatiko tokia nepagarba mirusiam.galvoju tegu perkasi ka ji nori nauja mersa,nama nusipirko,man nesvarbu.nebebendravau bet pries miega labai kankindavausi ir galvodavau kodel mama tokia ziauri ir negailestinga,ipac tokiu atveju.viena vakara kazkaip netycia,mamai tikrai nieko bloga nelinkedama trumpam pagalvojau kazka negero...galvojau kad ja tik stebuklas galetu pakeisti. ir..na nenoredama pagalvojau kad ji padarys avarija su savo nauju mersu,bet isgyvens...tai buvo ne mano noras, o kaip ir pranasystes mintis. bet iskart pasipurciau ir nuvijau tokias mintis...po menesio taip ir buvo.skambutis is ligonines mama padare avarija guli be samones ,kraujavimas smegenu dvejose vietose...ech...na tikrai to nelinkejau,bet tai ir vel kazkiek mus suartino nors ji ir ne perdaugiausiai pasikeite,kazkiek gal... pati sake kad nori pasikeisti,paziuresim kaip bus toliau,tiliuosi...butu malonu jei galetumete parasyti ka manote apie visa tai.ar tai tik mano issigalvojimai...aciu na o cia zemiau parasiau kelis pasakojimo `iskeliavimo anapilin pazadetas zenklas`` pataisymus. tai daugelį kartų prašiau jos, kad prižadėtų, kad KAI jos siela iškeliaus iš kūno, man JI apsireikš, IR TAIP pasakys paskutinį sudie... Ir visada bus mano angelu sargu... Su laiku augau ir pagalvojau, kad tikrai išsigąsčiau, jeigu tektų pamatyti jos vaiduoklį. BUTU BAUGU , nors ir be galo ją myliu.

ispudinga. Ir as nenoriu, kad mano mociute mirtu. Skaitydama negalejau sustabdyti asaru.

tikrai neitiketina, man patiko sis pasakojimas. Manau kad tavo mociute labai tave mylejo ir yra salia. Aciu

Aš praradau brolį prieš pusę metų. Po jo mirties mėnesį jaučiausi lyg nesava, negalėdavau kur nors viena pasilikti, eidama gatve tiesiog atsijungdavau nuo pasaulio. bijojau tamsos, atsigulus į lovą matydavau jį. negalėdavau miegoti. negalėdavau pažiūrėti į veidrodį. eidama į dušą garsiai paleisdavau muziką, nes atrodė, kad jis mane šaukia.. po mėnesio tėvai užsakė dvejas mišias, buvau jiems minėjusi, kad man jau paranoja... kad bijau jį pamatyti... ir po mišių viskas nurimo, nei karto nebesivaideno, nei karto nebepurtė šiurpulys pasilikus vienai kambaryje ar kokioje patalpoje... bet dabar išties norėčiau, kad aplankytų jis mane. beproto jo pasiilgau. praėjo, jau pusė metų, o aš dar netikiu...

ji ir ira tawo angelas saras...

gaila mociutes...

nuostabu .As tuo tikrai tikiu

neitiketina istorija zmogui kuris nebuvo su kazkuo panasiu susidures..Bet as tikiu,manau,kad kazkokie zenklai is ano pasaliau parsiusti mums egzistuoja.