Sveiki, norėčiau jums parašyti istoriją, kuri atsitiko šaltą vasaros dieną. Mes su draugėmis kvietėmės dvasią. Kaip įprasta mums – su šaukštais. Na mes susėdom ratu. Pradėjom 6 kartus sakyt „dvasia, ateik“. Kaip ištarėm 6-ą kartą tuos žodžius, per visą butą perėjo garsas, lyg kažkas švilpautų. Mes labai išsigandom ir išbėgom į laiptinę cypaudamos. Aš užtrenkiau duris ir nubėgau paskui jas. Po kiek laiko užkilom į 4-ą aukštą ir pamatėm, jog buto durys atidarytos, nors visos girdėjom, jog jos užsidarė. Labai išsigandau, nors prieš kvietimą žinojau, kad taip bus (jau ne pirmas kartas, kai kvietėmės). Na ką, mes namo bijojom eit ir išėjom į lauką. Kai grįžo tėvai, nuėjau iš paskos jų, kad apžiūrėt ar nieko neatsitiko namie. Kai grįžau, mano kambaryje buvo atidarytas stalčius ir išimtas lapukas. Išėjau vėl į kiemą, nes namie nenorėjau būt. Tėvam nepasakojau nieko, nes pagalvotų, jog aš durna ir tiek...

Naktimis dar girdžiu kartais balsus, bet bijau atsimerkt ir pažiūrėt, kas ten kalba.... Norit tikėkit, norit – ne, bet vis tiek prašau jūsų pagalbos, gal kas žino, kaip panaikint tuos balsus?