man taip ir būna panašiai, sapnuoju ateitį susapnuoju kad pavyzdžiui draugas sako kokį nutikimą o paskuj po kokių 2 savaičių tai yvyksta realiai. keista

Vadinasi jog tai jau buvote patyrusi praitame gyvenime

Man yra taip beveik visados.Gal tik man biski kitaip.As bunu kaskur ar veikiu kaska ir galvoju gi as atsimenu lygiai taspats buvo.Buvo dar man kai susipazinau su draugia ta diena ir gryzau namo ir galvoju gi as jau su ja buvau susipazinus ir viskas tas pats inai taipat apsirengus ir t.tNesuprantu kas cia per nesamone?

Man irgi taip buvo ir tai pastebejau taip pat ziuredama filmus ,o po to pradejau sapnuoti tokiu dalykus kurie dar tik ivyksta po kokios savaites...

Man buvo ne viena karta panasus ivikis kalbu su klasioke ir rodos kad jau kalbejau tai anksciau bet ne kazkoks keistas jausmas

Man tas pats as beveik kas savaite zinau ka darysiu....

Zinau kaip jautiesi, nes esu tai patyrusi... Dazniausiai tai susapnuodamvau, bet neryskei, o kai tai atsitikdavo prisimindavau kad jau esu sapnavusi tai.... Begalo keista...

Man taip kartais būna, kad atrodo jog būtent viskas išsidėstė taip kaip kažkada, ir ta pati musė tą pačią sekundę toje pačioje vietoje skrenda, ir tu suvoki,kad būtent tą vaizdą toje sekundėje jau matei.

visada galvodavau, kad man tik taip vienai. as nuo vaikystes, kartais jauciu kad tai kas vyksta as jau esu isgyvenusi. tik niekada nesuprasadavau, kaip taip gali buti. esu visiskai istikinusi, kad neesu buvusi tam tikroje vietoje. kad su savo vyru, mes ten nevaziavome, o jautiesi taip, kad jau cia buvai, ir beveik zinai, kad kazka atkartoji, ir kokia mili sekundes pagauni, kazka, kad suvoki, kad va dar biski, ir isgyvensi lygiai tokia pacia akimirka kuria jau isgyvenai. na su filmais, tai as isgyvenus tokiu jausmu nebuvau. bet su vietom, su zmonemis, kad as esu jau tai patyrusi anksciau daznai. dbr ne be taip daznai. tiesa sakant si savaitgali buvo tas jausmas aplnakes, po labai ilgo laiko taip nebesijauciant. nezinau, kas tai yra. bet mane visada tai gasdindavo. nes realiai suvokiu, kad as cia nebuvau, kad to nedariau. o ta sekunde kazkaip supranti kad jau taip yra nutike. kazkada bandziau paklausti savo vyro ar jis taip jauciasi, bet jis manes nesuprato. bet kazkaip visai netycia, mano tetis, man pasiguode, kad ji kartais kamuoja kazkokie keisti dalykai, kad jis tiksliai zino, kad jis ten nebuvo, o jau zino ta vieta.

man taip buna kiekviena diena

man panasiai buna.ka nors padarai ir atsimeni, kad tai jau darei seniau

Man pačei buvo taip ne kartą, kad kai kas nors įvyksta, jaučiu jog tai buvo ankščiau.

Man tai kartais būna taip: ką nors susapnuoju, o poto tai įvyksta. Bet manau, kad taip kaip man, daug kam atsitinka.

Taip yra todel , kad praeitis dabartis ir ateitis vyksta dabar . Siuo metu jus gal to ir nepajegsite supratsi , bet jei kadanors pasuksite dvasiniu keliu , viska suprasite ..:)

cia de javu. man taip pastoviai:)

man tikrai taip buvo,sitas tinklalapis nuostabus

tu nemanyk, kad tu manai, nes kai manai, kad tu manai, tai nemanai, o tik manai, kad tu manai :))

Esu pati tai patyrusi, todėl iš susidomėjimo esu skaičiusi knygą „Neišaiškintos pasaulio mįslės“, ten buvo rašoma, kad kai mes pamatomętą vaizdą ir atrodo, kad tai jau buvo, mūsų protą užlieja pasąmonėkitaip vadinant apgaulingoji atmintis, kai kas tvirtina, jog tai jaučiame todėl, kad jau esame gyvenę anksčiau. O gal gali būti taip, jog pąsamonė užfiksuoja mintį likus keletui mikrosekundžių prieš jai patenkant į sąmonę, nes, kai ji pasiekia sąmonę, tai suvokiama kaip prisiminimas :).

Man irgi taip būna bet aš labai daug sapnuoju tai kartai sawo ateiti susapnuoju ir keista kaizkaip pasidaro lyg du kartus tapati darei

Man irgi taip buna, bet kitaip:to filmo nemates, bet zinau kas bus toliau, keistas jausmas.

Galiu pasakyti tik wiena,man kartojasi tas pats,aišku tik nesufilmais=),bet ta pati aplinkybe.Visu pirma siūlyčiau nuveiti pas kokia prakeiksmu nuemėja arba pačiam pažiūrėti i ta laikotarpi ir ištaisyti savas klaidas.

Yra toks tinklapis "magiska galia",nedaug jame zmoniu,tai jauni zmones,daugiausiai,yra stipriai besidominciu magija ir ivairiais sugebejimais. Kam idomu,uzeikite,pabendrausime.Jotvingis~Auktuma Esame palikuonys pagoniu,savo proteviu,dar neprarade tikruju zmogaus psichologiniu dvasiniu galiu,kurias kitos tautos jau baigia prarasti,nuskende technokratijos liune. Jei vystysime,tai,ka paliko mums proteviai,busime pranasesni uz vartotojiskas visuomenes,nes tai ,kas vyksta su mumis,yra evoliucijos isdava ir tai reikia vystyti ir suprasti,o ne ignoruoti ir visokiais budais slopinti!

Sol,su manim nuo vaikystes dedasi panasus dalykai,tik dar graziau,kartais atsijungiu ir papuolu i kita realybe,tai trunka vos akimirka,bet "ten"prabunu kur kas ilgiau.Idomiausia tai,kad,praejus keletui metu,tai ka patyriau "ten" realiai ivyksta cia,siame gyvenime...iki smulkmenu tiksliai!Tokiu atveju,zinau viska iki smulkmenu,kur koks daiktas stoves,kaip kris sviesa,kas ka pasakys,pasielgs,kas bus po akimirkos,minutes,kas stovi uz kampo ir t.t. ...

man taip pat tai nutinka labai daznai, lygiai taip pat!

Nepaaiškinami dalykai ligoninėje Man išoperavo polypus. Turėsiu gulėti ligoninėj, kol viskas sugis. Prie manęs sėdi dėdė. Sėdi ir glosto įdegusia ranka mano tamsiaplaukią galvą. Po operacijos mane labai troškino, taigi, jis su šlapia vata tepė man lūpas. Daug apie ką kalbėjomės, labai daug su juo bendravom. Jis su teta buvo man artimiausi žmonės pasaulyje. Taigi, nepajutom, kaip atlėkė vakaras. Dėdė juk nesėdės prie manęs per visą naktį. Taigi, pakilo, palinkėjo saldžių sapnų. Tada liūdnai išpėdino iš mano palatos. Palatoje likau visiškai viena. Per kūna ėjo šiurpuliai. Viena visada jaučiuosi kažkaip nesaugiai, baugiai. Ir staiga – nepatikėsit – pūstelėjo ledinis vėjas! O langai visur buvo uždarinėti. Kaip reikiant nusigandau ir palindau visa po kaldra. Nosį pakuteno gendančio maisto dvokas. Paskui jis išgaravo. Buvo labai nejauku. Kad nors dar kas būtų su manim palatoj... Keista – šių dalykų nebuvo dėdei esant šalia. Paskui į langą pasigirdo barškinimas. Atsigręžus išvydau ryškų šviesos žybsnį. Tai perpildė mano kantrybės taurę. Užsimerkiau ir iš visos gerklės ėmiau klykti ,,sesele!” Seselė atlėkė ir suleido skaudžią adatą į šlaunį. Mano žodžiais ji niatikėjo. Kad ir kaip stengiausi jai perpasakoti tai, ką mačiau ir jutau, veltui. Taigi visą savaitę kažkas tokio vis įvykdavo. Pagaliau viską papasakojau dėdei su teta. Tie įkišo seselei vyno butelį ir atsiėmė mane.

Man tas pats buwo,buwau pas bureja pasakiau jai kas man buwo pns kaip tau,sake kad nk blogo tiesiog menulis keiciasi ar kaip ten .. nebijok wiskas ok ;D

man taip pat buna pasikartojimas ,buna ivykiai ,kai kas nors vyksta as zynau kad tai jau vyko,bet keista .kai as gyvenau Lietuvoj tokie sutapymai ivykiu vyko gana daznai,kitoje salyje sita pastebiu maziau

na supranti, zmogus gyvena daug gyveimu, na nors keikurie mane palaikys nesveika, bet taip yra. Pavyzdziui man irgi kartais buna, jog atrodo kad taip jau buwo, nes taip istikruju ir buvo tavo ankstesniame gyvenime

Neikreipk tiesiog demesio ir wiskas man irgi taip buna..

siaip tai vadinama DEJAVU, lituviskai DEZAVU :P