Laikui bėgant, vis dažniau leidžiu sau pagalvoti apie tai, kad mūsų šeima yra tikrai nelaiminga. Aišku, savos problemos visada atrodo didesnės ir baisesnės, nei kitų. Tačiau aš jau nebeatsimenu to laiko, kai viskas buvo gerai: baisios ligos, mirtys, problemos su darbais, mokslais, amžinas planų žlugimas... Žodžiu, ko besiimtume, viskas iš niekur nieko slysta iš rankų.

Gal tik prieš metus iš savo mamos (kai ji dar buvo gyva) sužinojau labai įdomu dalyką. Kalbėjo ji labai nenoriai, bet šį tą man pavyko iš jos ištraukti. Pasirodo mano mamos tėtis buvo vedęs vokietę. Jie gyveno Vokietijoje, susilaukė sūnaus (vėliau, dar girdėjau, kad lyg ir dukters), tačiau ji pradėjo kamuoti ilgesys Tėvynei. Kadangi jo žmona kategoriškai atsisakė vykti i Lietuvą, mano senelis paliko savo šeimą ir grįžo. Nežinau ar kas girdėjo, ar tie žodžiai buvo adresuojami tiesiai i senelio ausis, bet kalbama, kad toji vokietė prakeikė jį ir jo šeimą. Ką gi, senelis grižo atgal į Lietuvą, vedė mano mamos mamą ir susilaukė trijų vaikų. Kai jis sukūrė naują šeimą, manau, kad suveikė prakeikimas: pats senelis numirė nuo vėžio, jo žmona (mamos mama) nors gyveno gana ilgai, bet dar būdama nesena apako ir dar po keliu metu išsikraustė iš proto. Kai mano tėtis atėjo i šią šeimą (vedė mano mama) susirgo cukralige ir ši liga jį nuvarė į kapus, o mama - visai neseniai mirė baisiose kančiose nuo vėžio. Aš gimiau su nežymiu, tačiau vistiek tai buvo apsigimimas, kuris papilkino mano gyvenimą, broliui vaikystėje buvo diagnozuotas meningitas... Visko neišvardinsi, tačiau nesėkmės gena viena kitą.

Įdomiausia tai, kad kyla toks jausmas, jog tasai prakeikimas visu pajėgimu priešinasi mūsų giminės pratįsimui: į ankstesnės kartos gimdymus aš kažkaip nesigilinau, bet mano kartoje kiek moterų gimdė, tiek komplikacijų, kurios kėsinosi ne tik į naujagimių, bet ir į gimdyvių sveikatą ir pagaliau gyvybę. Aš nekalbu jau apie eilę persileidimu... Kas tai, ar tai tikrai prakeikimas, ar tiesiog didelis sutapimas? Ar išvis egzistuoja toks reiškinys kaip prakeikimas?