kai mirsti.. tau pasidaro gera

dabar kaip tik skaitau knyga... Gyvenimas po mirties.. jau puse perskaiciau ir labai susidomejau. Ar zinote kas buna kai dwasia.. (pabreziu dwasia.. Dwasinis kunas.. toks tikrai egzistuoja) atsiskiria nuo kuno.. palieka tik lavona, kury naudojo gyvuju pasaulyje? Toje knygoje aprasomi zmoniu, patyrusiu klinikine mirti, pasakojimai, jausmai. jie negali to nusakyti zodziais... nes zemiskoje kalboje nera tokiu zodziu, nusakanciu patirtus jausmus... Jie pasakoja kaip pakyla.. sklando ore ir mato kaip aplinkiniai susijaudine rekia kad jis mires. bando gaivinti... o tas zmogus (jo dwasinis kunas) kaba kur nors virsuj ir nelejdzia jiems jo atgajvinti.. jam buna gera. jo neslegia rupesciai. dauguma pasakoja kaip iseina tamsiu tuneliu. Tai ne pasakos. Gryna tiesa. Nes kai zmogus mirsta jo akys sudaro vaizdinius. veliau dwasia susitinka artimuosius mirusius... jie labai globoja dwasele, rupinasi ja... kai kuriu uzduotis padeti nusikelti, pritapti prie mirusiu pasaulio, kitu uzduotis pasakyti kad dar ne laikas. Jei jus tai domina, gal kas noretu padiskutuoti? o gal esate patyre klinikine mirti? gal jusu artimieji ar draugai patyre? Butu labai idomu.

Mirtis gera tema dauguma musu jos bijom bet rimčiau pasvarsčius mirtis ta pati gimimui tai perejimas is vienos busenos į kita . manau kad kvaila butu manyti kad iš niekur atsirandam ir niekur pranykstam . Mintis apie reinkarnacija buvo netgi naujajame testamente tik kadangi nebuvo ponam paranki buvo tiesiog iš jo išimta jei gerai prisimenu berods XIVa. Gimti žmogui nėra lengva taip pat ir mirti dar prieš šimta metu turėjom puikiu papročių kurie palengvindavo šios perėjimus dabar dėja parnelyg dažnai žmogus paliekamas vienas ligoninėje be savo artimųjų be dvasiškai išprususio žmogaus kuris galėtu palengvinti ši vyksmą. Bėje ir gimstant panašiai kaip dažnai vaikas dėl labai abėjotinu sumetimu tik gimes atplėšemas nuo motinos. paliekamas vienas jam visiškai naujame pasaulyje.

Ar zinojote, kad zmones patyre klinikine mirti ir atsigave, niekuomet nepakelia rankos pries save?
Jei jie gryzo, dazniausiai savo valia, nes jie zinojo jog zemeje, musu pasaulyje, dar turejo nebaigtu reikalu, galbut seima, neuaugintus vaikus ar meile. Ir is tikro paprastai visis sako jog ten buvo labai gera, ramu ir kad gryzti jiem buvo sunku.

budama maza sapnuodavau gal pora metu beveik kasdiena kad iskeliauju is savo kuno,na mane is kuno traukdavo tokia ryski ryski sviesa is lango puses ir kaip mane traukdavo budavo baisu norejau rekti bet niekas negirdedavo ir maciau savo kuna ir man atrodydavo kad as nesapnuodavau nes matydavau savo seimos narius ka jie veikia...

Tokie patirimai atrodo kaip astralinė kelionė t.y kai tavo astralas atsiskire nuo kūno ir gali nukeliaut kur tik nori bet matyt kokios tai dvasinės butybės tavo astrala išjudindavo. O tavo savisaugos instinktas gražindavo tave atgal. Tokius reiškinius galima valdyti sąmoningai bent jau apie tai ne taip seniai skaičiau bet pati nebandžiau nes kaip tai baugu.Įdomu kiek tau tada buvo metu?

Gal buvo apie 10 metu kaip tai vykdavo ir tada man atrodydavo be galo baisu nes nesuprasdavau kas darosi ir man atrodydavo kad tai ne sapnas tada pradejau bijoti eiti miegoti,nes zinodavau jai nukeliausiu iki tos sviesos grysti atgal neis,o toks slykstus budavo jausmas kaip traukdavo nei pajudedavo ta siela ar kaip cia pavadinus nei kaip rekdavau niekas negirdedavo ir viskas man liovesi kaip po kokiu poros metu sitai papasakojau savo giminem musu kambaryja buvo ape 10 zmoniu jie is manes juokesi ir galvoja o saunuole vaikas nu ir saugalvoja tokiu dalyku ir grynai nuo tos dienos viskas liovesi na bet po to laiko yra pasikartoja dar keli kartai...ir va dar sapnuodavau tuo metu irgi diena is dienos kad ziuriu televizoriu ir matydavau visus serialus multikus i prie ky net loterijas tai ir kaip tada pasipasakojau mociute sako ant prikolo susapnuok koie laimingi skaiciai iskris bet nuo to laiko fsioo....gal ir neitikinamai cia atrodo bet taip budavo ir as atejus i mokykla pasakodavau draugem tarkim ka rodys sendiena naujoje serijoje per visai nekartojama multika netikedavo kol as pas jas po pamoku neateidavau papasajkodavau kas bus ir zedavome paskiau kartu tv tai toks jausmas keistas budavo...va net kazkaip db ta jausma atsimenu....
Ir beja esu sapnavusi kad numiriau ir maciau viska ir kur buvau....bet mane staigiai atgaivino ir gryzau i una tai kaip atsibudau isvis nenusakomas jausmas buvo....

dabar tai ir pati zinau apie astralines keliones bet zmones tai patys ando padaryti as tuom nesigundau,bet kaip budama vaiku dar nenuotuokiau apie tokius dalykus tai ir negalvjau kurnors pakeliauti,tik taip pagalvodavau o kas uz tos sviesos mane traugdavo.....

Sako keliauti astralu yra labai pavojinga. Gali isproteti. Zmones uzsiimantys tuo buna labai atsargus, keliauja su mokytoju prieziura, tam kad jei reiktu galetu laiku pazadinti.
Buna kad zmones pakyla astralu netycia. Taip daznai nutinka pries enant miegoti, kuomet zmogus buna pavarges ir paprastai nieko nemasto. Zmones pasakoja kaip pakyla virs savo kambario ir viska mato, tik is virsaus.

Girdėjau kad paauglystėje mūsu astralinis kūnas tarsi išsilukštena , tarsi užgmsta ir tavo pajautimai gali būti susije su tuo tik labai įdomu kad astralu pasaulis taip norėjo tave išsivest. Ir manau labai dėsninga kad giminės juokas padėjo tau isitvirtint šiame pasaulyje. Sako kad anapus nera nei preities nei ateities viskas yra vienis tai jei tu turėjai ryšių tai nenuostabu kad tau tuo momentu idomiais klausimais informacijos gaudavai. Aš irgi gan baugiai išgyvenau savo astralo užgimimą . man tais momentais būdavo bebroto baisu tai paprastai nutikdavo kai bandydavau užmigti. Tada atrodydavo kad kažkas didelis veržesi iš mažo nalabai žinau kaip ta jausmą ir paaiškinti kažkokie sproginėjantis burbulai bet buvo labai baisu ir tos būseno užtruko gan ilgai manaukokius metus.

O as kai buvau maza, daznai man tik uzmigus ant manes risdavosi didziulis, tiesiog milziniskas volas, o as begdavau su didziausiu siaubu - na matydavau kas as begu, kazkaip jausdavau kad begu. Ir taip pat matudavau ka veikia mano artimieji. Ir labai to jausmo bijodavau, ir karta net pabudau verkdama. Bet dabar man taip nebuna. Idomu ar galima butu ji atgaivinti?