Mirtis.

Kūnas kaip rūbas, kurį mirdami mes pasikeičiam ir nieko čia baisaus.


Visi jūs mirsit, cha cha cha XDD

daznai galvoju apie mirti, bet zinau jog gyvenimas buna ir ziauresnis tad dziaugiuosi tuo ka turiu. Mano mama dirba ligonineje ir kartais pasakoja kaip nori gyventi zmones kuriems diagnozuotas vezys, arba kita mirtina liga. Kol neprarandi galimybes tol nesusimastai ko ji verta.

Žmonės bijo nežinomybės ,todėl bijo mirties. Stengiasi sau įrodyt , kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas vien tam ,kad tikėtu. Kad po mirties nesibaigs viskas .
Bet...... žmogui neduota tiksliai žinot ar tikrai yra tas pomirtinis pasaulis . Pasakyta tik tiek ,kad YRA ir viskas .

Na aš pati jaunystėje dažnai sau mintyse kartodavau,jog nusižudysiu..Vos tik bloga diena,vakare mintyse jau praskrieja žodžiai-savižudybė..Taip buvo anksčiau, kol kartą mano žodžiai privertė mane išsigasti..
Į mokyklą eidavau per geležinkelio tiltą,kuris buvo virš kelio..kai eidavau per jį, visaliaką eidavau prie pat krašto ir mąstydavau-kaip aukštai..Kaip žmonės išdrįsta šokti nuo tokio aukščio? taip vos ne kasdien..Kol kartą, kai buvo bloga diena, einant palei kraštą, iškišau koją, ir man atrodė, kad žemė šia pat,tereikia perlipti ir tu stovėsi ant kelio, nekrisi juk...mane nuo tokių minčių atbaidė pro šalį ėjęs žmogus..Tą vakarą supratau,kad gana tokių minčių,juk gyvenimas nėra padengtas vien juoda spalva..Po to karto gal kokį mėnesį gyvenau šia diena..Tos dienos buvo tokios malonios,nes negalvojau apie praeitį ar ateitį..tiesiog mėgavausi ta diena..Tačiau taip ilgiau neištvėriau..neištvėriau gyventi ta diena...Bet mintus apie savižudybę dingo..Praėjus kokiems trims metams, prisimenu tą mėnesį su šypsena veide..Tada buvo gera gyventi..
Na trumpai tariant reikia atsisakyti kad ir tu minčiių apie mirtį, nes tai galli privesti prie veiksmų..O kalbant apie eutanaziją-manau kad gyvybės nutraukimas turi būti paliktas spręsti artimiesiems..

Savizudybe CHAAAAAAAA. Nesamone. Mirties baime CHAAAAAAAAAA nesamone. Kodel zmones nori nusizudyti ? Nes kazkas griauna ju gyvenimus taip toliau ir pan. PUGA. Zinot kas juos griauna? JIE PATYS. Ir tai sakau is asmenines patirties. Grioviau sau gyvenima, laukiau stebuklo kuris man pades. Ko tik negalvojau save nusizudyt kitus zudyt, viska. Visalaik pykau kodel nieaks su manim nebendrauja ir pan. Ir zinot ka as padariau ? Save paverciau stebuklu. Kaip jei kas noresit parasysiu. Ir gyvenimas pasikeite neatpazystamai perkelias dienas ir geriausia tai kad jis dar pries akis ir kad susigriebiau ne per velai. Mirties baime nepagrysta , nes mes nemirtingi, mirtingas tik musu fizinis kunas. paskaitykit apie astralines keliones ir suprasit. Netikit? zinokit tik save apribojat ir daot save nelaimingais. Zodziu nelaimingi tie kurie patys nori buti nelaimingi ir visi nelaimingi tai neigs. Nieko as ir neigiau kol man paaiskino kad tai nesamone. Taip kad nesiskuskit jei patys sau griaunat gyvenimus, kol nepabandet buti laimingi :D As pabandziau ir pavyko, o jei jums nepavyko vadinasi nebandet :))))