Meilė.Ji gyva mumyse.

Nenorejau kad atroditu kad man taip nutiko su tuo zmugumi,su kurio gyvenu...
Man taip atsitiko aplamai-nepernesu zmoniu,pavargau nuo ju smulkmeniskumo,gobsumo,kvailumo,ziaurumo;pavargau nuo to kad kie vienas mano zodzio prasme isverciama nezine kaip...Dar daug nuo ko-nesvarbu.svarbu(ir baisu) tai,kad neliko net neapykantos...Ne gailescio,ne uzuojautos tem,kas save zudo tesiogine ir netesiogine prasme...Abejingumas...Visiskas.Na-isskirus(jau rasiau)pavienius asmenis,kuriem jauciu simpatija.
Suprantu kad tai siaubinga.Bet taip jau yra...

Man jau metuku ne mažai sustukseno.Bet dar niekuomet nebuvau apsivylęs,taip,kaip tu.Nei meilėje,nei taip su žmonėms.Žmonės man patinka.Vieni vienaip kiti kitaip.Kiekvienas turi savo trukumų ir pliusu.Aišku yra tokių kurie gyvena ne taip,kaip mano supratimu turėtu.Bet jų reikalas,jų pasirinkimas.Sėkmės ir optimizmo tau daugiau :)

Aciu,Evaldai.Nors ir as jau toli ne mergaite :))

afina,man labai smalsu,kodėl žmogus taip nusivile?Kokia priežastys?Gal ir man reikėjo jau daug kartų nusivilt?Gal jau buvo priežasčių,tik aš per savo naivumą nepastebiu ?

Prasidejo viskas dar tada kai mano motina pastojo manimi...Ji manes nenorejo o mociute neleido padaryti aborta.Toliau-daugiau-motina manes nemylejo,visaip ticiodavosi,paskui isvis pasake kad as jai nereikalinga.Todel isejau.Givenimas buvo labai margas-patyriau daug skausmo,patycios,apgaules ir pns...Buvau naivi ir tikejau kad zmones geri-ne,neneigsiu kad yra geru zmoniu-esu ir tokiu sutikus givenime.Del to naivumo irgi laaabai nukentejau.Cia trumpai,nes jaigu pasakoti issamei-gausis stora knyga.Matomai viskas tai paveike mano smegenyne ant tiek kad suveike apsaugos skydas-atsrirybojau nuo tuo kas nesa man skausma-nuo zmoniu,jausmu ir pns.

afina, suprantu tave, nors ir esu dar jauna, bet mano gyvenimas irgi nelengvas. Buvo labai daug visko, ilga laika nenorejau matyti nieko, nekenciau viso pasaulio ir visu aplinkui. Nenorejau prisileist nei vieno zmogaus, nes daug kartu nuvyle, daug kartu skaudino ir zemino. Zemino netgi ir mylimas zmogus. Bet mano gyvenime, kai budavo labai sunku visada atsirasdavo zmogus kuris padedavo emociskai stotis ant koju ir nepaluzti. Todel as tau linkiu sutikti kuo daugiau tu "angelu sargu" kurie pades zengti toliau ir sypsotis.

Aciu uz palinkejima.Bet as sypsausi-ir dar kaip!Mane laiko linksmiausiu zmogumi ten,kur as bunu.Nes tikrai karta gyvenime sutikau zmogu kuris ismoke mane juoktis-per skausma,asaras,nevylti...Praejo jau daug metu bet as atsimenu ta pamoka.Ir visada juokiosi...
Evaldai-galvojau,galvojau ir supratau kad abgavau tave,rasydama,kad nejauciu meiles-tai ne visai taip:as myliu savo katyte,myliu pauksciukus,atskerndancius i lesiklele,myliu geles...saule...veja...Myliu sunis.Bet tai-viskas.Daugiau nieko.

myliu lb ir dziaugiuosi kad esu mylima:)

Meilė buvo yra ir bus. Tik, labai gaila,- ne kiekvienam suteikta laimė ją patirti.

Meilė buvo, yra ir bus. Gaila, kad ši dovana- nekiekvienam