gyvenimas kaip sapnas

senokai aš čia lankausi šioje svetainėje.kažkada netyčia radau. patiko. buvo labai gyliai kabinančių temų, Tautvydo sukurtų visokių skaičiuoklių.

gyvenimas kaip sapnas. pilnas visko: tylos, baimės, nerimo, nežinio, košmarų, vampyrų, debilų, dabitų, popierinių gėlių žydinčių iki pirmos audros, savižudžių, nevilties, apatijps, šiaip liūdesio, euforijų, kliedesių, isterijų, manijų,.....
ir taip diena iš dienos, naktis po nakties.kartais užsimiršti. kas nors vėl "pažadina" iš lengvo transo. pats pradedi kitus žadinti, lieki išjuoktas, nesuprastas,...Nieko nedarai,vėl negerai, ....ieškai bendraminčių. niekas nesupranta, pokiek laiko pamatai kad visus tik gąsdini su tokiom šnekom arba juokini.būna skaudu, ir pikta, ir lūdna, ir baugu, kartais ir savotiškai džiugu.

kažkada rašiau dienoraštį. jis tikrai nepanašus į tuos kurie guli knygynų lentynose. toli mėlyna.
galvojau reikėtų rašyti atsiminimų knygą. tik ką ten rašyti, tuos prisiminimus iš antros pastraipos, ten netgi jokio nuoseklumo nebūtų. įtariu kad neparduočiau nei vienos knygos, nebent kokiam psichologui mėgėjui patyrinėti.
daug metų persekiojo noras užbaigti reikalą su tuo visam. kartais noras ateidavo ir išeidavo. kartais apsigyvendavo ilgam. kartais vien tik noras mirti tik ir telikdavo. bet nesinorėdavo to daryti. tik ir ieškodavau priežasties pasilikti, bent kam nors padėti, būti reikalingu, pabėgti nuo tos minties.
išgyvenau. esu dėkingas daugelių žmonių už tai. jie tikriausiai net ir nesuprato kad man padėjo.

sunkus aš žmogus. labai sunkus, labai sudėtingas,po pirmo žvilgsnio daug kas lengvabūdiškai lepteli:
d****as, .....t.t.
bet žinokit aš noriu gyventi, noriu bendrauti, noriu mylėti ir tai darau. gal savotiškai, gal nepriimtinai.
kodėl aš čia rašau? todėl kad visi žinotumėt kad lankytojas vardu"algirdas" nemoka rašyti, bendrauti, gyventi lengvai.
ko aš lauksiu iš kitų lankytojų? parašykit, žinosiu ar verta man dar kada rašyti ar ne.
o svetainės prižiūrėtojui siūlau šią pradėtą temą išmesti arba palikti savo nuožiūra.

Rašyk, Algirdėli, rašyk....ir toliau džiugink mus savo giliomis mintimis ir pamąstymais:)

o aš maniau kad moku tik gąsdinti ir šiurpinti. AČIŪ, AGNYTE.

Ehmm, Algirdai, o apie ka jus norejot pakalbeti? :)

Šiaip jeigu rimtai tai gyvenime reikia nustoti gailėtis savęs, kad niekas nesupranta ir pan. na ir kas kad jie nesupranta ieškok tokių kurie supranta. ieškosi - surasi, o jeigu lindėsi savo kiaute ir galvosi kaip man blogai, manęs niekas nesupranta ir man niekas nepadeda tai ir liksi tame kiaute. Būk drasus eik iškėlęs galvą, imkis kas tau atrodo miela ir visai tikėtina, kad po kurio laiko pasieksi ko nori ir sieki. Šiam pasaulį silpniems vietos nėra, ir apskirtai jos niekur nėra, turi stiprinti savo dvasią ir tobulėti dvasiškai tik tada galėsi juoktis žvelgdamas į didžiausius pavojus ir gyvenimo sunkumus, nes gyvenimas sunkus tiek, kiek mums atorodo jis yra sunkus. Arba jei paprastai žemiškai, visada yra kam nors blogiau nei tau. Džiaukis kad dabar blogai, nes ryt gali būt dar blogiau.
Tai va tiek optimistinių filosofijų jos veikia jeigu jomis tiki, beje tau gal reikėtų pasidomėti pvz minčių traukos dėsniu(angl Law of Atraction] arba kokiomis dvasinio tobulėjimo tiesomis, manau tau tai padėtų kitaip į viską žvelgt...

hm, Dovanele,...na,, man neatrodo, kad Algirdas yra zmogus, kuris ieskotu paguodos ar padrasinimo, gal greiciau pasnekovu? tik as nesuprantu kas ji domina. Algirdai, kas jus domina? Apie ka jus norit pasikalbeti apie jusu komplikuota asmenybe? :) :) na, neisizeiskit. beje,zinot, jus ne vienintelis toks.:)

Liumerpai:
norėjau pasitikrinti ar apskritai mano žodžiai čia išgimdyti kam nors duoda ką nors naudingo, ar ne.
Nes belaukiant atsakymo , jeigu kur įkišu trigrąšį, pats prisigalvoju visko, bileko, o paskui išsenku ir atsižadu visų internetų.

Dovanėlei: aš žaviuosi kiekviena tavo parašyta žinute. Tu tik patvirtini mano filosofine pasaulio sandarą. nu gal ji netobula. bet ji su optimistine perspektyva.
skaityti teko šiokios ir tokios literatūros. kol skaitai viskas gražu. praeina kiek laiko, ir vėl juodas laikotarpis. lygiai taip kaip su visomis dietomis : kol skaitai lieknėji, užverti knygą, po kiek laiko vėl tas pats.
prieinu išvados kad gyvenimas duotas tam kad viską išbandyti savo kailiu. kitaip žmogui nebus ką veikti sapnų pasaulyje, ten kur tu lankaisi. ten daugiau galimybių, laisvės ir pavojų.

ačiū kad atsakėte.

algirdai:

dėkui už gražius žodžius :) . Tu esi teisus, kad po kiekvieno šviesaus laikotarpio būna ir tamsus. Nereikia to bijoti ir tai iš tiesų yra ne dėl to, kaip kurie sako: "Taip turi būti, toks gyvenimo dėsnis" tai tik iš dalies tiesa. Tie juodi gyvenimo tarpsniai duota tam, kad žmogus sustotų ir apgalvotų, kodėl taip yra, kas mane privedė iki šios būsenos, ką aš dariau blogai. Kai pradedi ieškoti atsakymų iš šiuos ir kitus klausimus tu pamatai priežastis, kai kurios iš jų būna akivaiždžios, kai kurios tūno giliai mumyse ir slepiasi, tiesa mes patys bijome sau pripažinti, kad klystame, stengiamės pateisinti savo poelgius pačiais kvailiausiais būdais. Tačiau gyvenime nesvarbu kaip tu bandai pateisinti savo poelgius, gyvenime svarbu ne tik ką, bet ir kaip darai, svarbu netgi ką galvoji. Kiekviena mintis yra energija, o kaip žinome energija yra visa visata, todėl mūsų mintys yra tarsi ryšys su visata, mes visada bendraujame su visata ir su viskuo kas joje yra. Todėl mūsų neigiamos mintys ar jausmai jie niekur nedingsta jie tarsi nematomas laukas yra visada su mumis ir tas laukas daro įtaką mūsų gyvenimui ir mums patiems, netgi mūsų veiksmams. Juk visi žino kaip negatyvios emocijos paveikia mūsų poelgius dėl kurių labai ilgai gailimės, taip yra ir su gyvenimu. Neigiamos emocijos ir mintys panašiu principu formuoja gyvenimą. Taigi jeigu nori kitokio gyvenimo tai galvok ko nori, bet tai neturi būti dar vienas tuščias EGO tai tiesio turi būti kažkas tokio ko tikrai verta siekti ir patikėk jeigu tu to tikslo sieksi pamatysi kai pradėsi sutikti žmones, kurie tau padės, tu iš tiesų gyvenime rasi viską ko tau reikia tavo tikslams :) . Taigi jeigu nori, kad gyvenimo magija nesibaigtų tai tu turi ja tikėti net ir tada kai užverti knygą, nes kitu atveju ji išnyks tą pačia akimirką kai tu nustosi ja tikėti.

Vienas iš įdomesnių gyvenimo dėsnių - prarasti yra žymiai lengviau nei gauti, dėl to kai tu kuri teigiamas mintis ir paskui paskęsti juodose viskas labai greitai išnyksta. Minčių traukos dėsnis žinok tikrai veikia, aš ir daugelis kitų žmonių įsitikino, patikėk kokių įdomių ir nuostabių dalykų gyvenime įvyskta, tereikia tikėti, kad gali sukurti stebuklą ir tu jį sukursi ! :)

P.S. šis pasaulis tikrai yra tik dar vienas sapnas iš kurio vieni pabus, o kiti ir liks toliau sapnuoti...

Algirdai,

ziurekit,as jusu bendraminte negalejimo del ivairiu priezasciu rasyti viesojoje erdveje. Man tai auditorijos baime, kaip jums? :)
O dar man atrodo, kad jus isgyvenat kazka panasaus i Holdeno Caulfieldo (J.Selinger "Rugiuose prie bedugnes", skaitet?) pasauleziura (jei tai galima taip pavadint).:)

SVEIKI
visų pirma atsiprašau kad labai retai atrašau. nelabai yra laisvo laiko ir priėjimo prie interneto.
antra čia tiek užpylėte dėmesiu kad biškį apsisuko galvelė, reikia laiko atsukti.

nežinau kokia čia ta baimė mane persekioja. gal būt visai nesvarbu kaip pavadinti. tiesiog į tuos kelis parašytus žodžiu įdedu labai daug kažko ir labai labai laukiu atsako. o kai jo nesulaukiu kyla nerimas, o po to ir visa kita. bet čia mano asmeninė problema.

esu labai dėkingas visiems kas atsiliepė. jūs parodėte , kad nesu šičia nereikalingas.

p.s. o geras psichologines knygas anksčiau labai skaičiau.tos minėtosios ne.dabar nėr kaip.jos leidžia fantazijai išsiskleisti.