Skyrius: Sapnai
Tema: pasaulio pabaiga, sauksmas padeti, mirtis... kosmaras - padekite, prasau...
Ėjau gulti labai vėlai - ir prieš tai pagalvojau apie pasaulio pabaigą... šiaip. Tiesiog užsimaniau ir nutariau apmąstyt aplinkybes ir ar tikrai galima tikėt, jog pasaulio pabaiga ateis. Užmigau begalvodama. Sapnas buvo toks:
Aš stoviu laboratorijoje. Esu su akinukais, baltu chalatu ir kur kas vyresnė. Tarsi kokia profesorė ar mokslininkė. O prie manęs ant lėkštutės guli žemė - tarsi mažas, nuspalvotas žemiškai kamuoliukas. Aš paimu tą kamuoliuką ir mušu į sieną, grindis, lubas... jis atsimuša ir aš jį pagaunu... ir taip gana ilgai. Jaučiu kažkokį pasitenkinimą - tarsi man būtų malonu. Iš to kamuoliuko sklinda tylios dejonės ir klyksmai. Tarsi pritildyti žmonių riksmai. Ir man tai taip patinka - aš dar labiau mušinėju kamuoliuką. Tada žvilgteliu į jį ir mane tarsi įtraukia tenais. Apsidairau, ogi aplink trykšta ugnies fontanai, pilna aplink negyvų ir sužalotų žmonių, pora kitų klykia ir verkia... maža mergytė pasilenkusi prie moters kūno klykia... tarsi supratau, kad tai jos motina... viskas sudegę, sudarkyta... dangus juodai raudonas... aplink kraujo balos. Netrukus mano chalatas ėmė raudonuoti - po dėmę. Čikt čikt - jų vis daugėjo. Pastebėjau, kad pas mane kojoje žaisda. Ir tokia milžiniška... bandžiau ją užspausti... kraujas dar labiau tryško... pasidarė silpna. Ištryško dar daugiau karštos lavos fontanų, mažoji mergaitė pribėgo prie manęs ir rėkė, kad sustabdyčiau viską. Aš nesupratau, ką. Juk negaliu sustabdyti pasaulio pabaigos, ar ne?? Mergaitė kūkčiodama atsigulė ant kelių ir rėkė:
"Kodėl TAI DARAI???????"
Man taip jos pagailo... Ištryško daug fontanų, pora žmonių lėkė pro šalį ir juos išmetė į orą, sudraskė į gabalus... tryško kraujas ir iš mano kojos... mergaitė rėkė, kad sustabdyčiau...
pradėjo lyti liepsnomis ir mergaitė krito negyva, maldaudama padėti... aš puoliau prie jos ir ėmiau kratyti, purtyti. Ji mirė. Netrukus liepsnos pasiekė ir mane. Kažkas šūktelėjo:
"Sustabdyk..."
.............
Ir tada atsikėliau lovoje klykdama. Mama su tėčiu atlėkė į kambarį pažiūrėti, kas nutiko. Visą naktį po to bijojau užmigti ir vėl tai susapnuoti. Sunku tai nupasakoti - jausmas, lyg iš tiesų oda būtų sužalota... ausyse aidėjo prašymas padėti, akyse mirgėjo...
Neįmanoma papasakoti sapno taip paprastai - turi jį susapnuoti - o aš tik papasakojau kuo gyviau, kad susidarytų teisingas įspūdis.
Gal kas padėsite šitą viską išnarplioti??
Nieko nebesuprantu... man baisu... prašau padėti...