Mano mama maždaug prieš pusantrų metų dirbo vienoje kavinėje virėja. Ta kavinė buvo neseniai atsidarius, naujai įrengta, labai graži aplinka, pastatyta miesto centre.

Viskas buvo labai gerai. Kol vieną dieną mano mama iš rūsio išgirdo keistus garsus - vaiko verkimą ir pan. Kadangi kur buvo virtuvė (kurioje ji dirbo) šalia buvo rūsys, viskas kuo puikiausiai girdėjosi. O rūsio didumas neapsakomas - begalė visokių kambarių, tamsu, pilna visokių rakandų ir kitokių nereikalingų daiktų.

Mano mama iš pradžių manė, kad jai jau vaidenasi nuo pervargimo, nes daug dirbo, bet pasirodo, kad ne. Kartais, po įvairių banketų, toje kavinėje pasilikdavo miegot direktorė (tos kavinės savininkė). Ji taip pat girdėjo visokius garsus, bildesius, negalėjo užmigti. Dar po kiek laiko visi ten dirbantys žmonės pradėjo girdėti nepaaiškinamus garsus.

Paskutinis lašas buvo kai, mamai bedirbant, iš niekur nieko sprogo dujinė viryklė. Visa laimė, kad ji nenukentėjo. Buvo atvažiavę įvairūs specialistai. Jie patvirtino, kad visi laidai, dujotiekis, viskas buvo tvarkinga ir tikrai buvo neįmanomas toks įvykis.

Po kokių poros savaičių direktorė į kavinę pakvietė kunigą. Jis liepė uždėti grotas ant įėjimo į rūsį ir ten daugiau neiti. Žinoma, viską pašventino. Viskas po to lyg ir aprimo, kai po poros mėnesių kavinė bankrutavo.

Ir iš tikrųjų kiek, aš esu girdėjusi, ir man yra pasakoję, toje vietoje seniau, maždaug prieš 50 metų buvo kapinės, kurios dabar yra nuklotos įvairiais pastatais ir gyvenamaisiais namais. Iš tikrųjų gal tai ką papasakojau yra neįtikėtina ir juokinga...Bet patikėkit tai yra tiesa...