Iškasta knyga

Vedžiodamas šunį po kiemą pamačiau, kad šuo pradėjo kasinėti žemę. Vis traukiau jį nuo ten, bet jis vis kasdavo ir kasdavo. Iškasė gal pusę metro gylio ir ten buvo knyga - apdulkėjusi, visa sena. Aš ją išėmiau ir pasikviečiau draugus. Tada ėmėm žiūrėti, kas ten ir radom vos ne visom kalbom (buvo ir lietuvių) surašytų burtažodžių.

Mes vakare susirinkę pas mane rūsyje sugalvojom eiti išsiburti. Ten rašė, kad kortas reikia išdėlioti aplink knygą ir, uždėjus ranką ant knygoje parodytos kortos, perskaityti kas ten buvo parašyta. Knygoje buvo visos kortos aprašytos. Tada mes taip ir padarėm - perskaitėm ko ne visas kortas žvakių šviesoje. Ir ten buvo parašyta, kad jei žvakės užges ir vėl užsidegs, tai mums seksis gyvenime, o jei jos užges ir nebeužsidegs - mes galime prarasti kažką, gal net save.

Ir žvakės užgeso, bet taip ir neužsidegė. Mes buvom išsigandę, bet vis drasinomės, kad čia tik užrašai, nieko nereiškiantys. Kitą dieną susitikę visi elgėmės keistai - lyg būtumėm tik ką susipažinę, visi kalbėjom apie kažką nesuprantamo.

Antrą dieną nueidamas į rūsį pamačiau, kad žvagės dega, tad iš kart bėgau iš jo, bet niekaip durų neatidariau. Kadangi aš buvau dar vaikas, o durys ąžuolinės, tad bandymai laužti nepadėjo ir pradėjau rėkti vos ne verkdamas. Aš bandžiau užsidegti daugiau šviesos, bet nebuvo ko, nes ten buvo tik pora žvakių, prie kurių bijojau prisiliesti. Ir knyga, kurie mane dar labiau šiurpino. Tad visokios mintys lindo į galvą. Šiurpas po šiurpo pereidavo kas sekundę. Galvodavau, kad numirsiu - tokia baimė, toks jausmas, lyg būčiau palaidotas gyvas. Atrodė, kad mane stebi kažkas ir laukia, kol aš išseksiu, kad įtrauktų į knygą.

Tam rūsyje išbuvau dvi paras. Po dviejų parų, tėtis, ieškodamas manęs jau su visais kaimynais ir rajone gyvenančiais žmonėmis, rado mane rūsy.

Duris jiems teko išlaužti, nes taip jos ir neatsirakino. Aš tada buvau be sąmonės, vos likau gyvas. Po to laiko 2 mėnesius nekalbėjau ir beveik nevalgiau, tik gėriau skysčius visokius.

Dar dabar prisimindamas tai, kas tada įvyko, nukrato šiurpas. Po tos karto rūsys užgriuvo žeme, ir jau niekaip ten nebepateksi. Bet kada nors aš pats atkasiu ir paimsiu tą knygą. Tada visi sužinos, kas tai yra burtai iš tikrųjų...

(šis pasakojimas buvo parašytas 2009-02-04, o tik patalpintas vėliau...)
 
2009-06-13 11:42:14
Zanas

Rodyti daugiau iš kategorijos: Nebekviesiu daugiau dvasių....
Tinklapio lankytojų komentarai (74)
Jūsų vardas:El. paštas (jei norite):
Jūsų komentaras:
Rodyti esamus komentarus?
Komentarai yra skirti savo nuomonės apie tinklapyje pateiktą informaciją išsakymui, o ne susirašinėjimui ar kitų lankytojų įsitikinimų vertinimui. Nors Likimas.lt komentarų nekontroliuoja, tačiau pasisakymai, kurie yra ne į temą, nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus, gali būti ištrinti.
Registruotų vartotojų vardai (jei nepakeičiami įrašant) komentaruose rodomi su "@" simboliu.
(pasidalinkite Facebook'e ir Google+)
Esate susidūrę su kažkuo nepaaiškinamu, paslaptingu? Norite apie tai papasakoti ir kitiems? O gal visa tai net ir nufotografavote? Tuomet parašykite savo pasakojimą.
Reklama ir draugai
Komunalinės paslaugos
 
Interneto svetainės
Duomenų atstatymas
Fotografas Vilniuje
Saliutas.lt
Lęšiai
Apie projektą :: Privatumo politika :: Atsakomybės ribojimas :: Literatūra :: Kontaktai
Draudžiama kopijuoti ar platinti tinklapyje pateiktą informaciją be Likimas.lt sutikimo © 2006 - 2018 Likimas.lt