Vieną dieną musu mokykloje vyko teniso varžybos. Kai jos pasibaigė, kartu su klasioke ėjau namo. Nutariau ją palydėti (ji gyveno toliau). Klasiokės nuotaika buvo bloga, o aš, kaip niekad linksma, tad stengiausi ją pralinksminti.

Kai tik lipau ant šaligatvio, išgirdau, tarsi kažkas mane šauktų. Labai greit atsisukau, net draugė išsigando, bet nieko ten nebuvo. Klasiokė klausė, kas atsitiko, bet man dingo nuotaika ir pasakiau, jog pasigirdo. Kai ėjome toliau, ji taip pat išgirdo, kad ją kažkas šaukė. Kai ji man tai pasakė, pasakiau ir aš.

Kai jau palydėjau draugę iki namų, ėjau link savųjų. Buvau jau visai pamiršusi tą įvyki. Niūniavau vienos dainos melodiją ir, staiga, sustingau, tarsi įbesta. Atrodė, kad kažkas uždėtų ranką ant kuprinės. Apėmė toks jausmas, tarsi vaiduoklis įeitų į mano vidų ir bandytu ką nors pasakyt. Kai atsigavau, apsidairiau aplinkui, bet nieko nebuvo.

Buvo keistas jausmas, tarsi su manim kalbėjosi mažas 6 metų berniukas. Po kelių dienų papasakojau apie tai broliui ir jis sakė, kad viska sapnavo, tik niekaip nesuprato ko aš taip staiga sustojau, o veliau dairiausi aplink. Jis netgi parodė man tą vietą...