Turbūt ne vienam iš Jūsų yra tekę pasiklysti. Netyčiom išsukti iš kelio visiems pasitaiko, bet kartais ieškant kelio atgal randi tai, ko visai nesitiki... Paklydusi buvau ir aš. Paprastas pasivaikštinėjimas po mišką su draugais privedė prie tikrai nepaprasto radinio.

Šiltą vasaros dieną, besivaikščiodami taku po mišką, pamatėme takelį, sukantį į šoną. Pamanėme, kad juo galėtume nukirsti gabalėlį kelio namo. Pasukę juo tikėjomės už keleto minučių kelio išeiti iš miško į plentą. Eidami šnekučiavomės, juokavome ir ne vienas pastebėjome, kad miškas su kiekvienu žingsniu tampa vis tankesnis ir niūresnis. Nejučia aplink pradėjo skraidyti įvairiausi mašalai. Kuo toliau į priekį – tuo jų daugėjo. Kuomet einant pajutome, jog žolė darosi vis drėgnesnė, galvoje pradėjo kirbėti nemaloni mintis, jog pasukome ne tuo keliu. O jei paklydome? Pasitarę nusprendėme paėjėti dar keletą minučių – jei iš miško neišeisime, pasuksime atgal. Praradę kantrybę jau ruošėmės sukti atgal, bet štai sušmėžavo kažkas prieš akis. Paprašiau draugų palaukti, man buvo smalsu, kas ten. Merginos atsisakė su manimi eiti, taigi teko patraukti vienai. Paėjusi keletą metrų įklimpau į purvą iki kulkšnių, bet priėjau tai, ko mano draugės taip išsigando. Tai buvo medinis antkapis – aukštas ir visas aplipęs musėmis, uodais ir nežinia kuo. Geriau įsižiūrėjusi perskaičiau užrašą „Šiame miške guli palaidoti 1941 metais vokiečių žiauriai nukankinti Lietuvos partizanai.“

Pagaliau radę kelią atgal, pasiteiravome kaimo senolių apie tą vietą. Jų pasakojimas tiesiog sukrėtė. Jie papasakojo, jog tame miške dar taip pat vyko vokiečių ir lietuvių partizanų susirėmimai. Dar ir dabar ten randama visokių šalmų, peilių, kartais net ginklų.

Tai, ko mums žmonės nenorėjo sakyti, sužinojome iš mano senelės. Ji gyvena tose vietose beveik visą gyvenimą. Ji sakė, jog tame miške dažnai sutinkamas vyras, apiplyšusiais drabužiais. Jis iš tolo stebi keliaujančius per mišką ir niekada neprieina. O bandantys jį sekti, niekada jo nepaveja bei beveik visuomet paklysta miške.

Taigi, gal kitąkart ir jūs pagalvosite, ar verta mesti kelią dėl takelio?