Yra toks reiskinys Deja Vu

deja vu..aplanko vos ne kiekviena diena..

kiek teko girdiet tai susiije su paralelinėm realybėm ...

na, asmerniskai, man tas dejavu pasireiskai tada, kai uzgeriu...visad atrodo, kad jau tai esu kazkur dariusi :)

tai reikėtų mažiau gerti

skeliau bajeri, o zmones uz rimta ima...ak, tas lietuviskas santurumas :)

minaka neimk visko uz gryna piniga :)

HarryPotter--> ziuriu duodi geru patarimu :P

deja vu... keistas jausmas... as taip jauciuosi kasdien.. jausmas jog tai ka dabar darau, jau esu dariusi kazkada, butent tai ir padeda susimastyti, kad gal mano gyvenimas tapo rutina? kad galbut kasdien darau tapaty? kazka keiti, darai kitaip.. bet tas jasumas vistiek yra... ir del zmoniu... pati esu patyrusi ta jausma, kai einant gatve pamatai zmogu, ir jausmas lyg ji pazinotum jau seniai seniai, atrodo simtus metu, nors isties net vardo jo nezinai..;) kartais nezinai kam, bet taip jau buna..;p)

pasistengsiu;)

Taip, turiu draugų, kuriuos "kiaurai" permatau nuo pat tos akimirkos kai "susipažinom". O gal tiesiog nujausdavau, kad vienas nemėgs to ir to, o kito apie gimines geriau neklausinėt... bet yra buvę ir taip, kad eidama kažkur sutikau merginą ir pasisveikinau pavadindama ją Sandra. Jį susiraukė ir pasakė, kad jos vardas ne Sandra ir paklausė kodėl pasisveikinau. Galėčiau prisiekti, kad kai buvau 4 metukų, dar ir dabar atsimenu tik šį epizodą iš to laikotarpio, mes kartu žaidėm prie upės... Nupasakojau kaip atrodo jos tėvai, pasakiau, kad jie pažįsta maniškius, nes labai dažnai būdavo pas mus iki pat kol man sukako 6. Na, ji pamanė, kad tiesiog sumaišiau vardą jos. Kai kitą kartą susitikom ji pareiškė, kad klausė tėvų apie mane ir maniškius gimdytojus. Jie tvirtino, kad niekada pas mus nebuvo, nepažįsta mano tėvų... Taigi dabar manau, kad tą epizodą aš paprasčiausiai susapnavau.