nastukasTemų: 1Pranešimų: 1Registruotas: 2010-12-10 |
Turiu gera drauga, su juo bendraujam virš mėnesio bet spėjom prisirišti vienas prie kito. Šiuo metu jis turi rimtu problemu kurios gresia liūdna pabaiga. Jam grasina, ji pašovė, ji seka... Jis sako, kad nebijo mirti nes neturi ko prarasti. Vakar mes kalbėjom apie tai ir nuo to momento labai blogai jaučiuosi, nakti verkiau o šiandien visa diena nerandu sau vietos. Jučiu kažka labai negero, ašaros pačios bėga ir negaliu saves kontroliuoti. Toks jausmas, kad einu iš proto... Mintys lenda i galva, kad jis jau guli kur nors nužudytas ir aš nieko negaliu padaryti ir pakeisti. Jis man kaip brolis, labai brangus žmogus. Visi bandymai ji atkalbėti baigiasi tuo pasakymu, kad jam viskas vienodai kas bus ir kad jis neturi ko prarasti, kad apie ji visi greit užmirš jei mirtu... Aš dar niekada taip blogai nesijaučiau. Jaučiu, kad einu iš proto... Kas tai? Kodėl man taip blogai?
|