Keista istorija

Vieną dieną sugalvojau nueiti pas draugelį. Jis gyveno mano gatvej, bet ant kalno. Nuėjau jau puse kelio, ir girdžiu išbėga jis rėkdamas į gatvę. Prieinu ir sakau kas yra? Tas kažką rėkia, murma. Galų gale nurimo ir papasakojo štai ką:

Tipo jis su savo kaimyne sėdėjo chatoj, ta atsinešė kažkokią knygą, užsidėgė žvakę, ir tipo kortas dar turėjo. Ta tipo pradėjo kviesti pikų damą. Ir tipo jos gala pradėjo blykčioti. Tas ir pabėgo. Tada atbėjo to draugelio pusbratanas, irgi persiigandęs, ir pradėjo pezėti, kad tai kaiynei dingo galva, jis tipo stebėjo slaptai tą būrimą.

Bl*** nepatikėjau, kol iš chatos išlindo ta merga, apsikriokusi kažkodėl, pažiūrėjo taip į mane ir nuėjo į savo kiemą. Atidaręs chatos duris pamačiau degančią žvakę, bet toliau lįsti pabijojau. Ta merga grįžo po pusvalandžio, parsinešė iš pagaliu sukaltą kryžių ir padėjo jį į chatą.

Kas ji tokia? Blemba, gal kokia ragana? Čia ta istorija kokie 3 gal 4 metai atgal buvo įvykusi. Tipo dar girdėjau kad ji turi kažkokia magijos knygą senovinę, atseit vokiečių klaba parašytą.

Mes vaikystej irgi piku dama kviesdavom. Bet niekada jos (tos damos) nemaciau. Na gal mes nemokejom kviesti? :) Viskas baigdavosi taip, kad kuris nors vaikas stovintis uz musu pradedavo klykti ir visi beklykdami issilakstydavom :)))

geriau nezaiskite tokiu zaidimeliu astrus pojuciai zinoma smagu bet jie gali ir uzsitesti ir pakviestieji neiseiti, ir daug nemolonumu pridaryti reiktu pagarbiau ziureti i \" ana\" pasauli kad nemolonumu neprisidarytumet.

pritariu liepai

nu vat, parasyt taj graziau galejai, bet neblogai cia...

o man patiko kaip jis parase. savo stiliumi, matosi is rasysenos, kad pats nezino ar tiketi tuo ar ne. siaip labai idomu, taciau pati su tuo susidurti tikrai nenoreciau..

Ne syki teko tokiu keistu dalyku patirti ir daugiausia vaikysteje.Ir tuomet i juos nesigilindavau, taciau dabar paskaicius pagalvojau kad istikro ir as su tuo buvau susidurusi...

Pirmiausiai papasakosiu siaip nemistini bet baisoka ivyki:
Tuometu man buvo 8 metai ir buvo mazdaug 9-10 valanda nakties ir as nakvojau pas drauge su jos mama kadangi tevai turejo isvaziuoti.Staiga dingo elektra kazkas ivyko su sujungimu ir drauges mama isejo pas sekanciame name gyvennnti elektrina pakviest pataisyt, mus uzrakino ir tiesiog paliko, o namie tamsu mes issigandome ir pradejom laukt kada pagaliau gris mama, pagaliau isgirdome zingsnius link musu duru pagalvojome jog tai mama ir atsinesem taburete kuria pastatem ir emem ziuret pro duru akute .Taciau pamateme visai ne mama, o sena vyriski juodu paltu ir skrybele,visiskai tvarkinga, jis pridejo ausi prie duru ir eme klausytis mes su drauge tylejome kiek galejome, tuomet jis tyliai palenke duru rankena ir aciu dievui durys buvo uzrakintos,tuomet atsitupe ir ant cemento kreida nubraize kazkokius keistus simbolius ir tiesiog nuejo..

irgi įdomi istorija. jaučiu, bučiau aš nuo tų durų pabėgęs :)

Zinot, man ir nutinko keistokas dalykas pereita vasara. Mes su brolio drauge atvaziavom i Vilniu aplankyti brolio, mes isejom pasivaikscioti po miesta ir uzejom i tokia keista vieta. na tokia, zinote, kaip buna tarp kiemu eini, eini, eini, eini ir... atsiduri aklavieteje. Toks kaip uzdaras kambarelis su isejimu per kuri tu atejai. tai yra as norejau pasakyti, mes atejome. Brolis su drauge apsisuko ir grizo, o as kazkodel uzsilikau. Ten augo medis, didelis ir labai senas gal klevas, db tiksliai nepasakysiu. as zengiau zingsni medzio link ir tada atskilo trecdalis medzio kamieno ir krito man po kojom. Jeigu as buciau padariusi du zingsnius db as buciau mirus.

pffffffff įdomūs dalykėliai kai buvau mažytė, su draugėm pasiimdavom mamos virimo, kepimo knygą, užsidegdavome žvakę, susesdavome pas Vidą (vieną iš dvyikos draugių su kuriomis kvietėmes ir tada ten buvom) palėpėje ir aš atversdavau knygą ir sakydavau savo amžiną "burtažodį" kurį įsiminiau ir visada šiam dalykui naudodavau:
- Pikų Dama, švat mat bo, ateik čia, diga ko.
Paskui dažniausiai laukdavome kokią dešimt minučių ir galiausiai nesulauksios ir nusiminusios bėgdavom namo :D bet vieną kartą mes jau buvom beeinančios kaip kita mergaitė mums už nugarų ėmė kykti:
- Pikų Dama, ji čia, ei atsisukit!!!! va, matot? ji... - mes atsisukom. pamatėm tik sekundę trukusį labai vos matomų dūmų debesėlį. jis po sekundėlės išnyko. visos tvirtino jį mačiusios. aš irgi mačiau, visos labai persigandom. klykdamos lėkėm iš palėpės ir daugiau ten nekėlėm kojos. dabar namas nugriautas. vida mano klasiokė, ji su tėvais gyvena name, labai gerame, prabangiame. nežinau kuo čia susiję ar ne, tiesiog pasakau... :D