IQ!.

Kiti temos puslapiai: 1, 2.
 2018-05-04 14:20:27
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
TAI EGZISTUOJA KAZKAS, KAS PRANOKTU MANO MATERIALU IR AMBICINGA SANTYKI?:)
JUK NIEKAS NEGALEJO ATSIRASTI IS NIEKO, O IQ NEGALEJO ATSIRASTI, BE MANES;P
TAM TIKRA PRASME, IKI GALO DETERMINUOJAMAS VISAS IQ SANTYKSI;P.
PRINCIPAI LEIDZIA DETERMINUOTI VISA KOSMOS!].

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-05-04 14:22:11
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
Gatvėmis vaikšto ateities vaikai jie skaito mano mintis.
Aš nemoku gražiai kalbėti, jų akys viską tau pasakys.
Juk mano žodžiai lyg peiliai į širdį, o meilė saldi kaip mirtis.
Jei tu netiki, pažvelk, pažvelk į jų akis.



-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-05-04 14:22:24
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
;PP.

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-07-12 05:55:02
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
OO DABAR VISI SAPNUOJA, TIK TAI, KO AS NORIU!.
;PPPPPPPPPP. ;)))))))))). TRANSHUMANIKUOJAMAS EGOISTIS MOTYVAS..........,
VISA SAPNO ESME=GEISMAS!.

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-07-13 03:33:01
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
Kaip supakuoti standžiau?

Matematikams (Thomas Hales) 2005 m. išsprendus garsųjį rutulių supakavimo uždavinį, kurį dar 1611 m. iškėlė Johanas Kepleris, tai tapo „skaniu kąsneliu“ žiniasklaidai.

Odd Balls in a Box 2014 m. naujiena: Kompiuteris patikrino vaisių pakavimo uždavinį

J. Kepleris spėjo, kad geriausias yra dėjimas į piramidę.
1998 m. Th. Hales‘as pateikė įrodymą, kad Keplerio spėjimas yra teisingas. Ir nors begalinio skaičiaus sferų yra begalinis kiekis galimų dėliojimo variantų, dauguma jų tėra kelių tūkstančių temų variacijos. Tad Th. Hales‘as suvedė uždavinį į tūkstančių variantų analizę ir juos patikrino kompiuteriu.

Tačiau griežtas įrodymas užėmė 300 puslapių ir jį 4 m. tikrino 12 tikrintojų. Ir net 2005 m. paskelbus žurnale „Annals of Mathematics“, tikrintojai sakė, kad jie jo teisingumu tikri tik 99%. Tad 2003 m. Th. Halesas pradėjo „FlySpeck“ projektą, kurio tikslas buvo patikrinti įrodymą formalios verifikacijos metodais. Buvo naudota „Isabelle“ ir HOL Light programinė įranga.

2014 m. rugpjūčio 10 d. „FlySpeck“ komanda paskelbė, kad baigė koduoti įrodymo matematinę dalį į kompiuterinę formą ir patikrino, kad jis neturi klaidų. Taip sudėtingo uždavinio sprendimui buvo panaudotas automatizuotas teoremų įrodymas.
2017 m. birželį Th. Hales pagaliau pateikė formalų Keplerio teiginio įrodymą Matematikos forume Pi; žr. >>>>>

2009-ais pateikta dar keletas pakavimo problemų sprendimų būdų.
Sukurtas naujas metodas nustatymui, kiek nevienodos formos dalelių galima sutalpinti į tam tikro dydžio talpą. Tai gali padėti pramonei efektyviau spęsti įvairius pakavimo uždavinius – nuo pardavimo automatų iki vaistų piliulių, kurios būtų mažesnės ir lengviau nuryjamos.

Niujorko universiteto (NYU) Medžiagų tyrimų ir inžinerijos centro fizikai sako, kad sprendimas remiasi kiekiu, nurodančiu su kiek gretimų dalelių liečiamasi. Nors tai atrodo ir intuityviai suprantama, tačiau ilgai nebuvo įrodoma dėl nepaprastai sudėtingos struktūros, kai nagrinėjami netaisyklingos formos ir dydžio trimačiai objektai. Prof. Jasna Brujic vadovaujami NYU fizikai sukūrė statistinį modelį, potencialiai leidžiantį išspręsti daugelį pakavimo uždavinių.

Modelis gali „nuspėti“ skirtingų dydžių rutulių talpoje geometriją atsižvelgiant, kiek kaimynų turi vienas rutulys, kaip tie kaimynai yra nutolę ir kaip talpoje pasiskirsčiusi tuščia vieta. Didelės dalelės gali turėti daugiau kaimynų, o mažesnės mažiau. Tokia nuostata derinama su tikimybių teorija.Tai atliekama žvelgiant iš vienos atskiros dalelės taško, todėl jo sukūrėjai jį vadina „granocentriniu“.

Modelis buvo patikrintas stebint, kaip alyvos lašeliai pasiskirto vandenyje. Apie tai paskelbta „Nature“ žurnale:
M. Clusel, E.I. Corwin, A.O.N. Siemens, J. Bruji . A 'granocentric' model for random packing of jammed emulsions// Nature, 30 July, 2009 Packing Tetrahedrons

Tuo tarpu Prinstono universiteto chemijos fakulteto prof. S. Torquato ir Mechanikos bei aeroinžinerijos fakulteto studentas Yang Jiao, į nustatytą tūrį supakavo daugiausia tetraedrų (trimatė geometrinė figūra, turinti 4 trikampius šonus) ir kitokius daugiabriaunius. Jie pasiekė 78,2% tūrio užpildymą ir aplenkė prieš metus Mičigano universiteto studentės E. Chen pasiektą rezultatą (77,8%).

Tai jiems pavyko panaudojus naują būdą, kai tetraedrai pakuojami poromis, suglaudus juos briaunomis, „besibučiuojančius“, ir, žiūrint iš šalies, toks supakavimas atrodo keistai.

Figūrų ir jų derinimas tarpusavyje nėra vien akademinis „žaidimas“. Pasaulyje pilna jų – pradedant apelsinais ir baigiant briaunuotomis smėlio smiltelėmis. Nuo jų tarpusavio išsidėstymo priklauso nemažai procesų, pavyzdžiui, kas vyksta šylant ar šąlant ir t.t. Chemijoje tai susiję su sudėtingų molekulių elgsena vykstant cheminėms reakcijos. Tai turi ir ekonominį efektą pramonėje. Pvz., tai gali leisti į CD įrašyti daugiau informacijos. Mat tai susiję su klaidų aptikimu duomenyse ir automatinių jų koregavimu.

Be praktinių panaudojimų, tai sukuria naujas įžvalgas ir į kitą sritį. Yra 5-i „platoniškieji kūnai“: tetraedras, kubas (heksaedras), oktaedras, dodekaedras ir ikosaedras. Jų simetrija ir grožis tūkstantmečiais žadino daugelio mąstytojų mintis. Platonas aiškino, kad pagrindiniai elementai (žemė, vėjas, ugnis ir vanduo) yra sudaryti iš daugiabriaunių. Neolitų laikų daugiabriaunių figūrų rasta Škotijoje.
Plačiau apie briaunainius žr. >>>>>

Tetraedrą standžiausiai supakuoti galima tik suglaudus briaunomis. Tuo tarpu kiti platoniškieji kūnai turi būti pakuojami į gardeles – panašiai į apelsinus parduotuvėse – eilėmis. kai naujas sluoksnis dedamas į ankstesnė sluoksnio sudarytas įdubas. Mat tetraedras neturi savybės, kuri vadinama centrine simetrija – t.y. taško, kuris dalintų pusiau bet kurią atkartą, jungiančią bet kuriuos priešingų šonų taškus. Beje, 12-a Archimedo kūnų (iš 13-os) irgi neturi šios savybės.

Ankstesnės kompiuterinės simuliacijos sudėdavo tetraedrus į virtualią dėžę leisdami jiems „augti“. S. Torquato „adaptyvaus celių susitraukimo optimizavimo“ algoritmas elgiasi visiškai priešingai – jis fiksuoto dydžio virtualius tetraedrus sudeda į „dėžę“ ir ją „spaudžia“.

Vis tik Prinstono tyrinėtojų išvados nėra iki galo akivaizdžios ir tolimesni teoriniai įrodymai tebėra galimi.

O štai R. Gabbrielli iš Bath‘o universiteto (Anglija, dabar studijuojantis Swansea un-te) sukūrė naują putų Packing Space modeliavimo būdą, pasiūlęs alternatyvų sprendimą „Kelvino uždaviniui“. Ir nors jis efektyvumu ir nesumuša Weaire-Phelan‘o struktūros, tačiau parodė naują kelią šio uždavinio tolimesniems sprendimams.

Lordas Kelvinas dar 1887 m. iškėlė klausimą, kaip efektyviausiai padalinti erdvę į vienodo tūrio celes, kad jų paviršius būtų mažiausias. Kelvino sprendimas buvo sutrumpintų oktoedru „korys“ (iš celių, turinčių 6 kvadratinius ir 8 šešiakampius šonus.

Tačiau geresnį sprendimą pasiūlė Dublino Trejybės koledžo fizikai Weaire ir Phelan‘as, pasiūlę „korį“, kurio struktūra įkvėpė Vandens centro architektūrą 2008-ųjų Pekino olimpiadoje. Jį sudarė dvi skirtingos figūros: netaisyklingas penkiakampis dodekaedras (12-os šonų figūra) ir 14-kašonis.

R. Gabbrielli, tirdamas korio formos kaulų pakaitalus, pasiūlė naudoti keturių formų struktūrą. Jo metode naudojama Swift-Hohenberg‘o dalinių išvestinių diferencialinė lygtis, taikoma dvimačių struktūrų sudarymui. Beje, R. Gabbrielli sudarytos struktūros yra artimesnės natūraliai susidariusioms putoms. R. Gabbrielli buvo pakviestas ir lankėsi JAV bei Australijoje, kur aiškino naująją struktūrą ir ją aptarinėjo su iškiliais matematikais.

Papildomai žr.: S. Torquato, Y. Jiao. Dense packings of the Platonic and Archimedean solids// Nature, Aug 13, 2009, No. 460 (7257)
Taip pat žr. R. Gabbrielli. A new counter-example to Kelvin's conjecture on minimal surfaces// Philosophical Magazine Letters, 2009; 89 (8)

Thomas Callister Hales (g. 1958 m.) - amerikiečių matematikas, dirbantis Langlands’o programoje. Jis užsiiminėjo fundamentaliąja lema automorfinių formų teorijoje ir įrodė jos atskirą atvejį Sp(4) simpleksinės grupės*) atveju. Daugelis jo pasiūlytų idėjų buvo panaudotos galutiniam jos įrodymui (Ngo Bao Čau, 2008). Taip pat įrodė Keplerio teiginį, kad sferos tankiausiai išdėliojamos piramidės forma bei „korio teiginį“ (apie paviršiaus suskaidymą vienodo ploto sritimis).

Jis daktaro laipsnį gavo Prinstono un-te, profesoriavo Mičigavo, o dabar Pitsburgo un-tuose. Jis pasisako už matematikos formalizavimą ir kompiuterių panaudojimą įrodymų verifikacijai. Inicijavo „Flyspeck“ proektą savo Keplerio pakavimo teiginio įrodymo verifikacijai (užbaigtos 2014 m. rugpjūtį, žr. >>>>>).

*) Simpleksinė grupė – tai dvi skirtingos, tačiau artimai susijusios grupės. Terminą įvedė Hermann Weyl'as, kad panakintų painiavą ankstesnėje terminijoje (sudėtinga grupė, Abelio grupė). Jis kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „sudėtingas“.

Simpleksinė vektorinė erdvė yra vektorinė erdvė V virš lauko F (pvz., realiųjų skaičių R) su simpleksine bitiesine forma w:VxV -> F. Bitiesinė forma w yra simpleksinė, jei ji yra:
Alternuojanti, w(v, v) = 0 visiems v iš V;
Ne degeneratyvi, jei w(u, v) = 0 visiems v iš V, tai u=0

Naujas parketo klojimo būdas

Taip pat skaitykite Nauji picos pjaustymo būdai

Vašingtono un-to matematikai rado naują penkiakampio parketo tipą. Iki tol žinota tik 14-a jų, kurių paskutinis atrastas prieš 30 m.
Naujas parketinis penkiakampis

Yra žinoma, kad iškiliais trikampiais ir keturkampiais galima be tarpų iškloti plokštumą, o taip pat, kad yra tik 3-ys tokių šešiakampių tipai (tai įrodyta 1963-ais). O daugiakampiais turinčiais daugiau nei 6 kraštinės, plokštumos iškloti negalima. O kiek yra tai tenkinančių penkiakampių, nėra žinoma.

Pirmą jų klasifikaciją 1918 m. atliko Karenas Reinhardas, aprašęs 5-is figūrų tipus. 1968-85 m. 4-i mokslininkai atrado dar 9-is jų tipus: 1968 m. R. B. Kershner’is atrado 3-is, 1975 m. dar vieną atrado R. James. Tada mėgėja M. Rice perskaičius apie R. James atradimą “Scientific American” susikūrė savo žymėjimo sistemą ir per kelis metus atrado dar 4-is penkiakampius.

Ir štai 2015-ais – atrasta 15-a figūra.Ją atrado Casey Mann, Jennifer McLoud ir David Von Derau, atlikę kompiuterinį variantų perinkimą. Tada Michael Rao 2017-ais parodė, kad ir galimi tik 15-a būdų. Tačiau visi šie padengimai plokštumą užpildo periodiškai. Nėra žinoma, ar yra nepasikartojantis padengimas.
Galimi padengimai penkiakampiais:
Padengimai penkiakampiais

Meilės sinusoidė

Natalia Bielczyk su kitais neuro-matematikais iš Nijmegeno (Olandija) Radboudo universiteto sukūrė matematinį modelį efektyviam bendravimui romantinių santykių atveju, Meilės reikalų dinamika panaši į sinusoidę: vienodas pakilimų ir nusileidimų svyravimas. Kai kurioms poroms šios bangos tampa nekontroliuojamos, sukeliančios nutrūkimą, o kitiems tolygiai nuslopsta į ramybės būklę.

1988 m. Steven Strogatz pirmasis aprašė romantinius santykius matematinėmis dinaminėmis sistemomis. Jis sukūrė dvimatį modelį, apibrėžantį du emociškai bendraujančius hipotetinius partnerius. Jis paėmė gerai žinomą Romeo ir Džiuljetos istoriją. Modelis išgarsėjo ir įkvėpė kitus. Tačiau Strogatz modelis neapėmė pauzių partnerių atsakuose.

Natalia pasiūlė artimesnį gyvenimui modelį, įtraukiant laiko intervalus, būtinus apdoroti ir suformuoti sudėtingą emocinį kompleksą. Atsakas remiasi 4 parametrais: abu partneriai turi asmeninę istoriją (savo „praeitį“) ir tam tikrus atsaką partneriui ir jo(s) istorijai. Priklausomai nuo šių parametrų, galima nustatyti skirtingas santykių klases: kai kurie pasmerkti santykių nutrūkimui nepriklausomai nuo partnerio skubėjimo, o kiti visąlaik likdavo stabilūs. Paskaičiuotuose modeliuose stabilumas būna, kai abu partneriai pasiekia stabilų pasitenkinimo lygį ir sinusoidė nuslopsta. Straipsnyje daroma išvada, kad plačiai santykių klasei pauzės santykiuose gali padidinti stabilumą poroms. Kurio pradžioje buvo nestabilios.

Šie rezultatai yra gana intuityvūs: pernelyg nekantrūs ar pernelyg vėlyvi atsakai sukelia problemas. Žemiau tam tikros reikšmės, delsimai sukelia nestabilumą, o virš jos – jie lemia stabilumą. Tai reiškia, kad tam tikras vangumo lygis gali būti naudingas. Faktas, kad per greitos emocinės reakcijos gali destabilizuoti, rodo, kad kito nuotaikų atspindžiai nepakankami stabiliems santykiams: tam tikra pauzė būtina.

Apibendrinant: straipsnis pateikia matematinį pagrindimą intuityviam socialinės psichologijos reiškiniui. Stebint vienas kito emocijas ir viską darant laiku galima sustiprinti ryšius net nebandant pakeisti partnerio įpročių.

N. Bielczyk, M. Bodnar, U. Foryś. Delay can stabilize: Love affairs dynamics//. Applied Mathematics and Computation, 2012

Model of Romeo and Juliet relation
Santykių tarp Romeo (ištisinė linija) ir Džiuljetos (trūki-taškinė linija) modelis. t Žymi atsako užlaikymą.
Per trumpos pauzės ( < 0,83) sukelia nestabilumą kaip ir per ilgos pauzės ( > 2,364)

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-07-13 03:34:10
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
..

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-07-13 03:34:29
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
Gatvėmis vaikšto ateities vaikai jie skaito mano mintis.
Aš nemoku gražiai kalbėti, jų akys viską tau pasakys.
Juk mano žodžiai lyg peiliai į širdį, o meilė saldi kaip mirtis.
Jei tu netiki, pažvelk, pažvelk į jų akis.

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-07-13 03:35:43
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
B. Raselas. Ar yra Dievas? (1952)
Apie autorių žr. >>>>>

Į klausimą „Ar yra Dievas?“ dėl skirtingų priežasčių skirtingai atsakė skirtingos bendruomenės ir skirtingi individai. Absoliuti dauguma žmonių priima vyraujančią jų bendruomenės nuomonę. Ankstyviausiais laikais, apie kuriuos žinome, kiekvienas tikėjo daugeliu dievų. Žydai pirmieji ėmė tikėti tik vienu Dievu. Pirmojo įstatymo, kai jis buvo ką tik įvestas, buvo labai sunku laikytis, nes žydai tebetikėjo, kad Baalas1), Aštartė2), Dagonas3), Molochas ir kiti buvo tikrais dievais, tačiau nusidėjo, nes padėjo žydų priešams. Žingsnis nuo to, kad jie nusidėję, prie to, kad jie neegzistuoja, buvo sunkus. Buvo metas, būtent valdant Antiochui IV, kai buvo energingai bandoma helenizuoti žydus. Antiochas išleido įsakus, kad žydai privalo valgyti kiaulieną, liautis apipjaustinėti ir pradėti maudytis. Dauguma žydų Jeruzalėje pakluso, tačiau kaimiškuose rajonuose pasipriešinimas buvo atkaklesnis ir, vadovaujant Makabėjams, žydai pagaliau iškovojo teisę laikytis savo dogmų ir papročių. Monoteizmą, kuris Antiocho persekiojimų pradžioje tebuvo vienos mažos tautos dalies tikėjimas, perėmė krikščionybė, o vėliau islamas, ir tapo dominuojančiu pasaulyje į vakarus nuo Indijos. Į rytus nuo Indijos jis neturėjo sėkmės: induizme buvo daug dievų, budizmas savo primityviąja forma neturėjo nė vieno dievo, o nuo 11 a. konfucionizmas irgi neturėjo jokio dievo. Tačiau jei apie religijos teisingumą spręsime pagal jos pasisekimą pasaulyje, argumentas monoteizmo naudai yra labai stiprus, nes jis turi didžiausią armiją, didžiausią laivyną ir sukaupęs didžiausius turtus. Mūsų laikais šis argumentas ne toks lemiamas. Tiesa, kad Japonijos Is God there? nekrikščioniška grėsmė pašalinta, tačiau krikščionys dabar susidūrė su ateistinių maskvėnų grėsme, ir nėra tikra, kai kas nors tikisi, kad atominė bomba bus lemiamu argumentu teizmo pusėje.

Tačiau meskim ši politinį ir geografinį religijų nagrinėjimą, kurio vis labiau atsisako mąstantys žmonės nuo pat senovės Graikijos laikų. Net tada buvo žmonių, kurie nesitenkino pasyviu kaimynų nuomonės religijos atžvilgiu palaikymu, o stengėsi surasti, ką protas ir filosofija gali pasakyti apie tai. Komerciniuose Jonijos centruose, kuriuose išsivystė filosofija, 6 a. pr.m.e. buvo laisvamanių mąstytojų. Lyginant su šiuolaikiniais laisvamaniais, jų uždavinys buvo lengvas, nes Olimpo dievai, kad ir turėję poetinio šarmo, vargiai galėjo atlaikyti metafizikos panaudojimą. Populiarumą įgavo su orfikais (kuriems daug kuo dėkinga krikščionybė) ir, iš filosofijos pusės, Platonu, iš kurio graikai išrutuliojo filosofinį monoteizmą, labai besiskiriantį nuo politinio ir nacionalistinio žydų monoteizmo. Kai graikų pasaulis priėmė krikščionybę, jis naujas dogmas derimo su platoniškąja metafizika ir taip atsirado teologija. Katalikų teologai, pradedant Šv. Augustino laikais, tikėjo, kad Dievo egzistavimą galima įrodyti protaujant. Jų argumentus 13-me amžiuje išbaigta forma pateikė Šv. Tomas Akvinietis. 17-me a. prasidėjus šiuolaikinei filosofijai, Dekartas ir Leibnicas kažkaip nušlifavo senus argumentus ir didele jų pastangų dėka pamaldumas išliko intelektualiai gerbtinas. Tačiau Lokas4), nors pats buvo įsitikinęs krikščionis, išklibino senųjų argumentų teorinius pagrindus ir daugelis jo pasekėjų, ypač Prancūzijoje, tapo ateistais. Nesigilinsiu į jų filosofinių argumentų dėl Dievo egzistavimo subtilybes. Tarp jų yra, kaip aš manau, tik vienas, tebeturintis svorį tarp filosofų, - tai Pirmosios priežasties argumentas. Pagal jį, kadangi visa, kas įvyksta, turi priežastį. Turėtų būti Pirmoji priežasties, nuo kurios prasidėjo visa seka. Tačiau argumentas turi tokį pat trūkumą, kaip tasai apie dramblį ir vėžlį. Pasakoja (nežinau, kiek tai teisinga), kad vienas indų išminčius tikėjo, kad Žemė laikosi ant dramblio. Paklaustas, ant ko stovi dramblys, atsakė, kad ant vėžlio. O paklausatas, ant ko stovi vėžlys, atsakė: „Pavargau nuo šito. Siūlau keisti temą“. Tai parodo nepakankamą Pirmosios priežasties pagrįstumą. Tačiau jį teberasite ultra-šiuolaikiniuose fizikos traktatuose, laikančiuose, kad fizikiniai procesai galiausiai praeityje privalo turėti staigų prasidėjimą, kas yra dėl Dieviškojo sutvėrimo. Jie susilaiko nuo bandymų parodyti, kad toji hipotezė padaro dalyką suprantamesnį.

Scholastinius argumentus apie Aukščiausios būtybės egzistavimą dabar atmeta dauguma protestantų teologų remiantis naujais argumentais, kuriuos, pagal mane, jau negalima patobulinti. Scholastiniai argumentai buvo autentiškos mąstymo pastangos ir, jei jų samprotavimai būtų buvę nepajudinami, būtų parodę savo išvadų teisingumą. Naujieji argumentai, kuriems pirmenybę atiduoda modernistai, yra migloti ir modernistai su panieka atmeta bet kokias pastangas juos patikslinti. Čia kreipiamasi į širdį kaip priešingybę protui. Nelaikoma, kad atmetantys naujus argumentus nėra logiški, o tik, kad jiems trūksta gilaus pojūčio ar moralinio pagrindo. Vis tik panagrinėkime šiuolaikinius argumentus ir pažiūrėti, ar juose yra kažkas, ką jie įrodo.

Vienas pamėgtų argumentų yra iš evoliucijos. Kadaise pasaulyje nebuvo gyvybės, o kai ji atsirado, tai tebuvo niekingas žalias gleivių gabalėlis ar koks kitas nelabai įdomus dalykas. Palaipsniui ji išsivystė į gyvūnus ir augalus, o galiausiai atsirado ŽMOGUS. Žmogus, kaip mus tikina teologai, yra toks tobula Būtybė, kad būtų laikomas kulminacija, kurios preliudija prieš daugelį amžių buvo krumslelis ir gleivių gniužulėlis Aš manau, kad teologai privalo būti laimingi dėl savo žmogiškų kontaktų. Jie man neatrodo davę pakankamą svorį Hitleriui ar Belzeno žvėriui5). Leiskite mums tikėtis. Tačiau, puoselėjant šią viltį, atsisakome patirties ir prieglobsčio ieškome optimizme, kurį istorija mažai palaiko.

Yra ir daugiau prieštaravimų šiam evoliuciniam optimizmui. Yra daug priežasčių tikėti, kad gyvybė mūsų planetoje nesitęs amžinai, tad bet koks optimizmas, besiremiantis žemiška istorija, turėtų būti laikinas ir yra ribotas. Žinoma, gyvybė gali būti ir kitur, tačiau, net jei ji yra, nieko apie ją nežinome ir neturime priežasčių laikyti, kad ji labiau panaši į dorus teologus, o ne Hitlerį. Žemė yra labai mažas Visatos kampelis. Ji maža Saulės sistemos dalis. Saulės sistema yra maža Paukščių tako dalis. Ir Paukščių takas yra maža dalelė tarp daugybės milijonų galaktikų, kuris nustatė šiuolaikiniai teleskopai. Šiame nesvarbiame kosmoso kampelyje yra trumpas intarpas tarp dviejų epochų, kuriose nėra gyvybės. Šiame trumpame intarpe yra dar trumpesnis, kurio metu randasi žmogus. Jei iš tikro žmogus yra Visatos tikslas, priešistorė atrodo per ilga. Tai primena vieną nuobodų džentelmeną, kuris pasakoja nenutrūkstamą visiems neįdomų anekdotą su labai trumpa pabaiga. Nemanau, kad teologai rodo pakankamą pamaldumą, kas leidžia daryti tokį palyginimą.

Vienas teologų trūkumas visais laikais buvo mūsų planetos svarbos pervertinimas. Be jokių abejonių, tai gana natūralu net laikais iki Koperniko, kai manyta, kad dangus sukasi aplink Žemę. Bet po Koperniko ir dar vėliau šiuolaikiniais laikais, ištyrus tolimas sritis, tas Žemės sureikšminimas tampa tiesiog provincialus. Jei Visata turėjo Kūrėją, sunkiai suprantama, kad jis domėjosi mūsų mažu kampeliu. Ir, jei jis nesidomėjo, jo vertybės turėjo skirtis nuo mūsų, nes didžiojoje sričių dalyje gyvybė negalima.

Yra moralinis argumentas dėl Dievo egzistavimo, kurį išpopuliarino Viljamas Džeimsas6). Anot jo, mes turėtume tikėti Dievu, nes kitaip negalėtume elgtis dorai. Pirmas ir didžiausias prieštaravimas šiam argumentui yra kad, geriausiu atveju, jis negali įrodyti, kad yra Dievas, o tik politikai ir edukatoriai galėtų bandyti priversti žmones galvoti, kad tasai yra. Ar tai gali būti padaryta, yra ne teologinis, o politinis klausimas. Argumento tokio pat tipo kaip tie, kuriais vaikai raginami gerbti vėliavą. Žmogus, turintis autentišką religinį jausmą, nesitenkins požiūriu, kad tikėjimas Dievu yra naudingas, nes bus bandoma sužinoti, ar Dievas yra. Absurdiška aiškinti, kad tiedu klausimai yra vienodi. Vaikystėje tikėjimas Kalėdų seneliu yra naudingas, tačiau suaugę žmonės negalvoja, kad tai įrodo, kad Kalėdų senelis realiai egzistuoja.

Kadangi mes neaptariame politikos, tai galime laikyti pakankamu moralinio argumento paneigimu, tačiau, matyt, tai verta pratęsti kiek vėlesniam laikui. Yra, visų pirma, labai abejotina, ar tikėjimas Dievu turi visus tuos moralinius poveikius, kurie jam priskiriami. Daugelis istorijai žinomų geriausių žmonių buvo netikinčiais. Džonas Stiuartas Milas7) gali būti tokiu pavyzdžiu. Ir daug blogiausių žmonių, žinomų istorijai, buvo tikinčiaisiais. Tam yra nesuskaičiuojamas kiekis pavyzdžių. Tipiniu pavyzdžiu galėtų būti Henris VIII8).

Tačiau gali būti, kad visad pražūtinga, kai vyriausybės stengiasi įpiršti nuomonę apie savo naudingumą, o ne savo tiesą. Kai tik tai padaroma, būtina įvedama cenzūra, kad neleistų priešingų argumentų, ir manoma, kad yra protinga, trukdyti mąstyti jaunimui bijant „pavojingų minčių“. Kai tokios blogos praktikos pritaikomos prieš religiją, kaip Sovietų Rusijoje, teologai gali matyti, kad jos blogos, tačiau jos taip pat blogos, kai panaudojamos ginant tai, ką teologai laiko geru dalyku. Mąstymo laisvė ir įprotis teikti reikšmę faktams yra žymiai didesnės moralinės svarbos nei tikėjimas viena ar kita teologine dogma. Dėl viso to negalima laikyti, kad teologiniai tikėjimai turėtų teigti savo naudingumą neatsižvelgiant į tiesą.

Egzistuoja paprastesnė ir naivesnė to paties argumento forma, patinkanti daugeliui asmenų. Žmonės sakys mums, kad be religijos paguodos jie būtų labai nelaimingi. Tiek, kiek tai teisinga, tai bailio argumentas. Niekas, o tik bailys gali sąmoningai rinktis gyventi kvailių rojuje. Kai vyras įtaria žmoną neištikimybe, jis nemano, kad geriau užsimerkti prieš faktus. Ir aš negaliu matyti, kodėl faktų ignoravimas turėtų būti niekingas vienu atveju ir keliantis pasigėrėjimą kitu atveju. Nepaisant šio argumento, religijos svarba asmens laimei yra pernelyg perdėta. Ar jūs laimingi ar nelaimingi priklauso nuo daugelio veiksnių. Dauguma žmonių nori geros sveikatos ir sotaus valgio. Jiems reikia geros socialinės aplinkos nuomonės apie jį ir artimųjų meilės. Jie nori ne tik fizinės sveikatos, bet ir sveiko proto. Gavę tuos dalykus, daugelis žmonių bus laimingi nepriklausomai nuo teologijos. Be jų, dauguma žmonių bus nelaimingi, nepriklausomai nuo teologijos. Galvodamas apie pažįstamus žmones, nerandu to vidurkio, kuris tikinčiuosius padarytų laimingesnes nei netikinčius.

Perėjęs prie savo tikėjimo, nesugebu išskirti jokio tikslo Visatoje, ir net dar labiau neturiu noro jį išskirti. Tie, kurie įsivaizduoja, kad kosmoso evoliucijos vyksmas lėtai linksta prie kažkokios Dievui malonios tobulybės, yra logiškai pasmerkti (nors jei paprastai to nesuvokia) požiūriui, kad Kūrėjas nėra visagalis arba, jei jis būtų visagalis, iškart nesivargindamas būtų padaręs tą galutinį variantą. Aš nematau jokios tobulybės, link kurios vystosi Visata. Pagal fizikus, energija darysis vis vienodžiau pasiskirsčiusi tol, kol taps visai nenaudinga. Palaipsniui visa, ką laikome įdomiais ir maloniais dalykais, kaip kad gyvybė ir šviesa, dings – taip bent jie tikina mus. Kosmosas yra tarsi teatras, kurioje vaidinama tik viena pjesė, tačiau, nusileidus užuolaidai, teatras lieka šaltas ir tuščias tol, kol visai sugriūva. Netvirtinu visu rimtumu, kad taip bus. Tam gali reikia daugiau žinių nei turime. Aš tik sakau tai, kas yra tikėtina pagal dabar žinomus faktus. Aš dogmatiškai netvirtinu, kad nėra kosminio tikslo, o tik sakau, kad nėra nė mažiausio fakto, rodančio, kad jis yra.

Pasakysiu daugiau, kad jei būtų tikslas ir tasai tikslas būtų Visagalio Kūrėjo, tada tasai Kūrėjas, toli gražu ne toks mylintis ir švelnus, kaip sakoma, turėtų būti sunkiai suvokiamo nedoros laipsnio. Žmogus, nužudęs žmogų, laikomas blogu žmogumi. Visagalė dievybė, jei tokia yra, žudo visus. Žmogus, sąmoningai sukėlęs kitam skausmą vėžio pavidalu, būtų laikomas išgama. Tačiau Kūrėjas, turėdamas žinias ir galią, reikalingą tam, kad vaikams padarytų gerą darbą, vietoje to pasirenka bloga darymą, kas šiaip sutinkama su neapykanta. Tačiau Dievas, jei Jis egzistuoja, taip renkasi daugelio savo vaikų atžvilgiu. Visa visagalio Dievo koncepcija, kurią bedieviška kritikuoti, galėjo kilti tik esant rytietiškiems despotizmams, kai suverenai, nepaisant nepastovių žiaurumų, mėgaujasi vergų liaupsėmis. Tai psichologija atitinkanti tą pasenusią politinė sistemą, kuri pavėluotai rado vietą ortodoksinėje teologijoje.

Yra, tiesa, modernistinė teizmo forma, pagal kurią Dievas nėra visagalis, tačiau stengiasi kiek gali nepaisydamas sunkumų, su kuriais susiduria. Šis požiūris, nors ir naujas tarp krikščionių, nėra naujas mąstymo istorijoje. Jis, faktiškai, randamas pas Platoną. Nemanau, kad galima įrodyti, kad šis požiūris klaidingas. Manau, kad visa, kas gali būti pasakyta, yra tai, kad nėra pozityvios priežasties jo naudai. Russel teapot movement logo

Daugelis ortodoksų kalba taip, tarsi labiau būtų skeptikų reikalas paneigti dogmas, o ne dogmatikų – jas įrodyti. Tai yra, žinoma, klaida. Jei tarčiau, kad tarp elipsine orbita Žemės ir Marso aplink Saulę sukasi kiniško porceliano arbatinukas9), niekas negalėtų paneigti mano teiginio, jei aš apdairiai pridėčiau, kad arbatinukas yra per mažas, kad jį galėtų pamatyti net galingiausi teleskopai. Ir jei dar pareikščiau, kad, kadangi mano tvirtinimas negali būti paneigtas, žmogaus supratimui būtų netoleruotina abejonės šiuo klausimu prielaida, tada aš teisingai būčiau palaikytas kalbančiu nesąmones. Bet jei vis dėlto tokio arbatinuko egzistavimas būtų patvirtintas kokioje nors senovinėje knygoje, mokomas kaip šventa tiesa kiekvieną sekmadienį ir pamažu įteigiamas vaikams mokykloje, svyravimas, ar tikėti tuo, ar ne, taptų ekscentriškumo žyme ir nukreiptų dvejojantįjį psichologo jurisdikcijon apsišvietusiųjų amžiuje arba inkvizitoriaus akiratin ankstesniuose laikuose.

Yra įprasta laikyti, kad, jei tikėjimas plačiai paplitęs, jame turėtų būti kažkas prasminga. Nemanau, kad tokio požiūrio turėtų laikytis kiekvienas, kuris studijavo istoriją. Praktiškai visi laukinių žmonių tikėjimai yra absurdiški. Ankstyvosiose civilizacijose galėjo būti apie 1% apie ką kažkas buvo pasakyta. Mūsų dienomis.. Tačiau čia privalau būti atidus. Visi žinome apie absurdiškus tikėjimus Sovietų Rusijoje. Jei mes protestantai, žinome, kad katalikai turi absurdiškų tikėjimų. Jei mes katalikai, žinome, kad protestantai turi absurdiškų tikėjimų. Jei esame konservatoriai, mes stebimės prietarais sutinkamais Darbo partijoje. Jei esame socialistais, mes apstulbinti konservatorių patiklumo. Aš nežinau, brangus skaitytojau, koks yra jūsų tikėjimas, tačiau koks jis bebūtų, turite pripažinti, kad 9/10 tikėjimų tarp 9/10 žmonijos yra visiškai neracionalūs. Įtartinais tikėjimais yra, žinoma, tie, kurių nesilaikote. Tad aš iš anksto nusistatęs abejoti kažkuo, kas ilgą laiką buvo laikomas teisingu, ypač kai toji nuomonė vyravo tik tam tikruose geografiniame regionuose, kaip yra visais teologinių nuomonių atvejais.

Mano išvada ta, kad nėra priežasties tikėti nė viena tradicinės teologijos dogma ir, daugiau, nėra priežasties tikėtis, kad jos teisingos. Žmogus tol, kol nėra gamtos jėgų subjektas, yra laisvas savo likimo kalvis. Jo atsakomybė, taigi ir galimybė.

Išnašos

1) Baalas - šiaurės vakarų semitų dievas („šeimininkas“), iš kurio kilęs Belzebubo vardas.

2) Aštartė - semitų (finikiečių) deivė, Baalo žmona, siejama su vaisingumu, seksualumu. Babiloniečiai vadino Ištarte.

3) Dagonas - asirų-babiloniečių (vakarų semitų) derlingumo dievas, išmokęs dirbti žemę, sėti javus ir kepti duoną. Vaizduotas kaip žmogus su žuvies uodega.

4) Džonas Lokas (1632-1704) – anglų filosofas, politikas ir pedagogas, empirizmo ir liberalizmo atstovas, kuris paskatino sensualizmo plitimą. Jo idėjos padarė įtaką epistemologijos ir politinės filosofijos vystymuisi (jo mintys atsispindi JAV Nepriklausomybės deklaracijoje). Laikomas įtakingu Švietimo epochos mąstytoju. Skelbė, kad protas yra „švarus lapas“ (t.y., gimstama be įgimtų idėjų).
Daugiau žr. >>>>>

5) Belzeno žvėrimi Juozapas Krameris (1906-1945), buvęs nacių Bergen- Belzeno koncentracijos stovyklos komendantu, asmeniškai kaltu už tūkstančių žmonių nužudymą. Po karo buvo apkaltintas karo nusikaltimais ir pakartas Chamelno kalėjime.

6) Viljamas Džeimsas (1842-1910) – amerikiečių filosofas ir psichologas, plėtojęs psichologinėįir instrumentinį pragmatizmą, funkcionalizmą. Jam religijos vertybė buvo sugebėjime padėti žmonėms įgauti pozityvų požiūrį į gyvenimą. Skaitykite daugiau >>>>>

7) Džonas Stiuartas Milas (1806-1873) – britų filosofas, politinės ekonomikos atstovas ir politikas. pagrindė liberalizmo ir utilitarizmo teorijas. Jis teigė žmogaus asmeninės laisvės viršenybę prieš valstybės kontrolę.

8) Henris VIII (1491-1547) – Anglijos karalius. Jo valdymo metu buvo išformuoti vienuolynai ir sudaryta Anglijos ir Velso unija. Išleido keletas aktų, atskyrusių Anglijos bažnyčią nuo Romos katalikų bažnyčios ir įtvirtinančių karalių kaip Anglijos bažnyčios aukščiausią vadovą. Žinomas kaip aistringas lošėjas ir žaidėjas kauliukais.

8) Ši analogija įgavo „Raselo arbatinuko“ pavadinimą (daugiau žr. >>>>> ). Ji siekia parodyti, kad įrodymo našta tenka teigiančiajai pusei. Raselo arbatinuko argumentas ar jo analogijos dažnai naudojamos ateistų diskusijose su tikinčiaisiais. Vėliau populiariomis tapo ir kitos analogijos, pvz., Skrajojančio Spagečių Monstro ir pan.

Karlas Poperis
Agnosticizmas
Raselo arbatinukas
Patarimai ieškančiam Dievo
Objektyvizmas (Ayn Rand)
Andrė Morua. Kuo aš tikiu?
P. Fejerabendas prieš mokslą
Neapibrėžtumas, tikimybė ir prognozė

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2018-07-13 03:36:10
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
;P.

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
 2019-10-03 15:19:16
DrPsichoanalitikas
Temų: 11
Pranešimų: 46
Registruotas: 2015-01-09
AR EGZISTUOA TIKIMYBE, JOG TAS IQ???? YRA JUODUJU SKYLIU PORTRETAS!.
TAIP.;]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]]].
O BANGINES SAVYBES, YRA ETERNIT SUVOKIMAS, KIEKTU JUODAI- BALTU PLYTELIU TELPA, I BEGALYBES SANTYKI? 42!.

-------------------------
IQ HIGHEST IN THE ALL COSMOS!!!!!!!! ;) KAS NORIT ISITIKINT, GALIT ;-) NENEIGIU, KAD YRA KVAZARU PLUOSTAIS KODUOJAMAS INTELEKTO PRIZMES AKUSTINIS SEGMENTAS;P.
Jei norite atsakyti į šią temą (ar sukurti naują), Jums reikia užsiregistruoti (jei dar nesate užsiregistravę) ir prisijungti. Taip pat prisijungti reikia, jei norite užsisakyti ar atsisakyti šios temos prenumeratą el. paštu.
Kiti temos puslapiai: 1, 2.
Pirmas puslapis » Diskusijos » Sapnai » IQ!. » 2-as temos puslapis
Apie projektą :: Privatumo politika :: Atsakomybės ribojimas :: Literatūra :: Kontaktai
Draudžiama kopijuoti ar platinti tinklapyje pateiktą informaciją be Likimas.lt sutikimo © 2006 - 2024 Likimas.lt